lt
į sąrašą

KAUNUI SUTEIKTAS EUROPOS PAVELDO ŽENKLAS

Europos komisija oficialiai patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas. Tai neabejotinai prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo ir į Kauną pritrauks šiuo išskirtiniu reiškiniu besidominčius užsienio turistus.

Pažymėtoms vietoms ar objektams bus leidžiama naudoti lentelę su Europos Paveldo ženklo logotipu ir jos bus įtrauktos į ES viešinimo ir skatinimo strategiją, skirtą Europos paveldo ženklui, taip didinant jų žinomumą. Galiausiai, laimėtojai dalyvaus metinėje objektų tvarkytojų konferencijoje, kur turės galimybę užmegzti ryšius su kolegomis ir praplėsti savo žinias.

Pastarąsias dvi dienas Kaune viešėjo Europos paveldo ženklo filmavimo komanda, kuri įamžino svarbiausius tarpukario laikotarpio objektus, tarp kurių - Karininkų Ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo Karo muziejus ir kiti.

Tarptautinė ekspertų grupė per 2014 metus vertino nacionaliniu lygiu atrinktas ir Europos Komisijai ES valstybių narių, prisijungusių prie Europos paveldo ženklo iniciatyvos, pateiktas 36-ias paraiškas. Po ilgų svarstymų, buvo parengta ataskaita, rekomenduojanti Europos Komisijai suteikti Europos paveldo ženklą 16-ai vietų ar objektų, tarp kurių – Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška – „1919-1940 metų Kaunas".

Po Pirmojo pasaulinio karo, Lenkijos kariuomenei okupavus Lietuvos sostinę Vilnių ir rytinę šalies dalį, Kaunas tapo sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. Lietuvos valdžia, inteligentija ir pramonė persikėlė į Kauną. Kaunas tapo moderniu laisvos Lietuvos simboliu. Prie to prisidėjo ir dėkingos aplinkybės: visuomenė buvo pasirengusi pokyčiams, miestui reikėjo įvairios paskirties pastatų, o juos projektuoti galėjo talentingi, gabūs, mokslus užsienyje baigę ir į Lietuvą grįžę šviežių idėjų pasisėmę architektai.

Tapęs valstybės sostine ir europietišku centru XX a. pirmoje pusėje Kaunas netikėtai įgijo unikalią reikšmę Europos žemėlapyje. Kurdami pažangų miestą jaunos valstybės architektai darniai įsiliejo į europinį kontekstą. Laikinojoje sostinėje kylantys atskiri pastatai, kvartalai ir kompleksai darė didžiulę įtaką viso miesto įvaizdžiui. Kaunas tapo mokslo, kultūros, švietimo centru: įsteigtos tokios institucijos kaip Lietuvos universitetas, Meno mokykla, Aukštieji kūno kultūros kursai, Dramos ir Operos teatrai, radijas, Karo muziejus, astronomijos observatorija. Kaune sparčiai vystėsi pramonė, vyko aktyvus europietiškas gyvenimas, didelis dėmesys skirtas kultūrai ir sportui. Atsižvelgiant į tai, 1939 m. pastatyta Sporto halė, kurioje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą laimėjo Europos čempionų titulą, tarsi apvainikuodama Kauną Europos akivaizdoje.

Šis Kauno virsmas europiniu miestu paliko ryškius pėdsakus vėlesniame Lietuvos valstybės vystymesi: nulėmė šalies norą kovoti dėl laisvės, išsiveržti iš sovietinės okupacijos, suformavo miesto mentalinį identitetą bei fizinį veidą. Tai tik antras architektūros periodas (be baroko), kada Lietuvos architektūra žengė koja kojon su visa Europa. Per 20 metų suformuota gausi Kauno tarpukario architektūra, jos tanki koncentracija mieste yra unikalus reiškinys visoje Europoje, tarptautiniame modernizmo kontekste atspindintis tiek tuometines Bauhaus stiliaus tendencijas, tiek išskirtinę tautiškumo, lietuviškumo stilistiką, išskiriančią modernią ir kokybišką Kauno tarpukario architektūrą iš bendro Europos konteksto.

Kultūros paveldo objektas

Metai

Architektas

Adresas

Centrinis paštas

1931

Feliksas Vizbaras

Laisvės al. 102

Buvę „Pažangos“ bendrovės rūmai

1931–1934

Feliksas Vizbaras

Laisvės al. 53

Buvusios „Pienocentro” bendrovės rūmai

1931–1934

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis

Laisvės al. 55 / S. Daukanto g. 18

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (buv. Kauno apskrities savivaldybė)

1932–1933

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis

Laisvės al. 14 / Vytauto pr. 91

KTU Cheminės technologijos fakultetas (buv. Tyrimų laboratorija)

1933–1937

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis

Radvilėnų pl. 19

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai

1937–1938

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis

K. Donelaičio g. 8

Lietuvos sporto universiteto Centriniai rūmai (buv. Fiziško auklėjimo rūmai)

1933–1934

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis

Sporto g. 6

Sporto halė

1938–1939

Anatolijus Rozenbliumas

Perkūno al. 5

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Centriniai rūmai (buv. VDU Medicinos fakultetas)

1931–1933

Vladimiras Dubeneckis

A. Mickevičiaus g. 9

Karininkų ramovė

1931–1937

Stasys Kudokas, Elmar Lohk, Herbert Johanson, Vladimiras Dubeneckis, Jonas Kriščiukaitis, Kazys Kriščiukaitis, Mykolas Songaila, Jonas Kova-Kovalskis

A. Mickevičiaus g. 19

Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

1929–1936

Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazimieras Kriščiukaitis

K. Donelaičio g. 64 / V. Putvinskio g. 55

Kauno miesto savivaldybė (buv. Taupomosios kasos)

1938–1940

Arnas Funkas, Bronius Elsbergas

Laisvės al. 96 / L. Sapiegos g. 2

Žaliakalnio funikulierius

1931–1933

-

Aušros g. 6

Aleksoto funikulierius

1935

-

Amerikos lietuvių g. 6

KTU Centriniai rūmai (buv. Žemės bankas)

1933–1935

Karolis Reisonas,

K. Donelaičio g. 73 / Vienybės a.

Kristaus Prisikėlimo bazilika

1933–1940

Karolis Reisonas

Žemaičių g. 31

Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

1938

Algirdas Šalkauskis, Adolfas Netyksa, Pranas Markūnas

A. Juozapavičiaus pr. 60

Jono Jablonskio gimnazija (buv. Pradžios mokykla)

1930–1931

Antanas Jokimas

Aušros g. 3 / Žemaičių g. 

KTU Vaižganto progimnazija (buv. Šančių gimnazija)

1938

Stasys Kudokas

Skuodo g. 27 / Servitutų g. 72

Kino teatras „Romuva“

1938–1940

Nikolajus Mačiulskis

Laisvės al. 54

buv. „Pasakos“ kino teatras

1939–1940

Jokūbas Rabinavičius, Juozas Segalauskas, M. Laurinavičiūtė

Savanorių pr. 124

Gyvenamasis namas Maironio g. 13

1930–1931

Vytautas Landsbergis - Žemkalnis

 Maironio g. 13

Bero Goldbergo namas

1937

Volfas Brūnas

V. Putvinskio g. 52

Gydytojos Nadieždos Nagornienės namas

1934

Adolfas Netyksa

V. Putvinskio g. 54

Vatikano diplomatinės atstovybės (nunciatūros) pastatas

1931

Vytautas Landsbergis - Žemkalnis

V. Putvinskio g. 56

Advokato Kazimiero Škėmos namas

1932–1933

Bronius Elsbergas, Klaudijus Duš-Dušauskas

V. Putvinskio g. 60

Antano Gylio ligoninės pastatas

1933

Leonas Ritas

V. Putvinskio g. 62

A. Žmuidzinavičiaus gyvenamasis namas

1928

Vytautas Landsbergis - Žemkalnis

V. Putvinskio g. 64

Burmistro Jono Vileišio namas

1930

Aleksandras Gordevičius

V. Putvinskio g. 68

Inžinieriaus Antano Gravrogko namas

1932

Edmundas Frykas

V. Putvinskio g. 70

Vinco ir Onos Tercijonų namas

1936

Bronius Elsbergas

V. Putvinskio g. 72

Gyvenamasis namas Laisvės al. 3

1933

Stasys Kudokas

Laisvės al. 3

Architekto Stasio Kudoko namas V. Mykolaičio-Putino g. 11

1937

Stasys Kudokas

V. Mykolaičio-Putino g. 11

Gyvenamasis namas Vaidilutės g. 3

1938

Stasys Kudokas

Vaidilutės g. 3

Kauno dailės gimnazija (buv. Ministro Juozo Tūbelio vila)

1933

Feliksas Vizbaras

Dainavos g. 1

Gyvenamasis namas Kęstučio g. 38

1932

Feliksas Vizbaras

Kęstučio g. 38

Rangovo Miko Grodzenskio namas

1929

Edmundas Frykas, Mikas Grodzenskis

K. Donelaičio g. 17

Aleksandros Iljinienės namas

1933

Arnas Funkas

K. Donelaičio g. 19

Gyvenamasis namas Laisvės al. 69

1929–1930

-

 Laisvės al. 69

Gyvenamasis namas L. Sapiegos g. 4

1935

Leiba Zimanas, Isaokas Trakmanas

L. Sapiegos g. 4

Gyvenamasis namas Vydūno al. 59

1934

Vladimiras Kopylovas

Vydūno al. 59

Gyvenamasis namas Vytauto pr. 30

1930–1931

Vladimiras Dubeneckis

Vytauto pr. 30

buv. Bendrovės „Butas“ daugiabutis namas Kaune

1931–1932

Jonas Kriščiukaitis

Trakų g. 5

buv. „Tulpės“ kooperatyvo namas

1925–1926

Antanas Macijauskas

A. Mickevičiaus g. 15

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis

Užsisakyti naujienlaiškį