Maršrutai į sąrašą

KAUNO MODERNISTINĖS ARCHITEKTŪROS ATSPINDŽIAI

Unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui 2015 m. suteiktas Europos paveldo ženklas, miestas įtrauktas į UNESCO dizaino miestų sąrašą. Šiandien – tai išskirtinis palikimas, liudijantis auksinį klestėjimo laikotarpį, kai Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė ir žengė koja kojon su Europos modernistine architektūra. Nepraleiskite progos susipažinti su šiuo architektūros fenomenu, kai modernizmas derinamas su tautiškumo ir lietuviškumo stilistiniais elementais.

1. Centrinis Lietuvos paštas (Laisvės al. 102)
1930 – 1932 m. architekto Felikso Vizbaro suprojektuoti centriniai pašto rūmai – vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio reprezentacinių statinių, tuometinis ryšių centras. Tai itin svarbus „tautinio“ stiliaus modernistinės architektūros simbolis. Lietuviškumo siekiai atsispindi perteikiant liaudiškus medžio drožinius – langų apvadais ir karnizais iš cemento. Interjere tautiniu audimų raštu išdėliotos keraminių plytelių grindys.

2. Kauno miesto savivaldybė (Laisvės al. 96)
1938–1940-aisiais metais pagal inžinieriaus architekto A. Funko projektą pastatyti buvę taupomųjų kasų rūmai, kuriuose šiuo metu įsikūrusi Kauno miesto savivaldybė. Pastatas lakoniškas ir neįmantrus: vyrauja vertikalios langų ir tarplangių juostos. Pagrindinio rūmų tūrio planas pusiau uždaras. Rūmų centrinis fasadas šešių aukštų, o šoniniai – penkių. Konstruktyvus ir griežtas fasado siluetas palengvintas vertikaliomis briaunomis.

3. Vatikano diplomatinės atstovybės pastatas (V. Putvinskio g. 56)
Tai vienintelis specialiai diplomatinei atstovybei statytas pastatas Kaune, kurį 1930 m. suprojektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Pastatas pasižymėjo funkcionaliu erdvių išplanavimu, tuo metu tai buvo novatoriškas sprendimas, būdingas žymiausiems modernizmo architektūros pavyzdžiams. Paaštrėjus Bažnyčios ir Lietuvos vyriausybės santykiams, 1931 m. buvo pareikalauta, kad Vatikano nuncijus paliktų šalį. Pastatas 1932 m. buvo išnuomotas ir pritaikytas vaikų ligoninei. 1940 m. į Lietuvą atvyko naujas Vatikano nuncijus, tačiau Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai jis nespėjo įsikurti šiame pastate. Po II Pasaulinio karo pastate veikė vaikų darželis, nuo 1971 m. – Kultūros skyrius, nuo 1973 m. – Menininkų namai.

4. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55)
Dailės muziejaus įkūrimo idėja kilo XX a. pradžioje, kartu su pirmųjų lietuvių dailės parodų pristatymais (1907 m.) ir Lietuvių dailės draugijos veikla. 1921 m. buvo suprojektuoti laikinieji rūmai, o 1930m. suprojektuoti naujieji muziejaus rūmai, kurių autoriai Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas ir Kazimieras Kriščiukaitis. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinis palikimas. M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami genialaus lietuvių menininko tapybos ir grafikos darbai. Muzikos salėje galima pasiklausyti M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių įrašų. Muziejuje organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai: vaikų ir profesionalių atlikėjų koncertai, knygų pristatymai, paskaitos, seminarai, mokslinės konferencijos, vedamos ekskursijos, o vaikų ir jaunimo laukia specialiai jiems parengtos edukacinės programos.

5. Vytauto Didžiojo karo muziejus (K. Donelaičio g. 64)
Tai modernios Lietuvos kultūros brandos liudijimas, paminklas vienam didžiausių viduramžių Lietuvos valdovų. Rūmai, kuriuos projektavo V. Dubeneckis, K. Reisonas, K. Kriščiukaitis, geriausiai ir raiškiausiai reprezentuoja mūsų tarpukario architektūros savastį – modernumo ir tradiciškumo harmoningą sąveiką. Šalia karo muziejaus yra unikalus sodelis, kuriame rusena Amžinoji ugnis, pastatytas Laisvės paminklas (skulpt. J. Zikaras) – Lietuvos valstybingumo simbolis. Čia gausu ir paminklinių biustų žymiems Lietuvos politikams ir rašytojams, knygnešiams, mediniai kryžiai mena žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę. Dar ir šiandien galima pasiklausyti įspūdingos kariliono muzikos, kurią sudaro tarpusavyje suderinti įvairaus dydžio varpai. Koncertai, prasidėję nuo 1956 m., vyksta kiekvieną šeštadienį, sekmadienį 16.00 val.

6. Buvę Žemės banko rūmai (K. Donelaičio g. 73)
Dauguma tarpukariu Lietuvoje suprojektuotų bankų pastatų tiek didžiuosiuose miestuose, tiek provincijoje pasižymėjo aiškiai išreikštomis klasicizmo formomis. Bankų architektūroje racionalizmo ir funkcionalizmo bruožai ėmė ryškėti ketvirtame dešimtmetyje. Karolio Reisono suprojektuoti banko rūmai pasižymi santūriomis architektūrinėmis formomis, tačiau interjere vyrauja šviesios spalvos, pagrindinis dėmesys krypsta į higieną ir švarumą.

7. Buvę „Pienocentras“ rūmai (S. Daukanto g. 18)
Įspūdingiausias šiuolaikinio polifunkcinio komercinio bei gyvenamosios paskirties pastato atitikmuo tarpukario Kaune, kuriuos 1931-1932 m. suprojektavo V. Landsbergis-Žemkalnis. Rūmai 1937 m. tarptautinėje parodoje „Menas ir technika moderniame gyvenime“ (Exposition Internationale des Arts et des Techniques) Paryžiuje buvo apdovanoti bronzos medaliu ir garbės diplomu. Rūmai išsiskiria paprastumu, raiškia ir įtaigia architektūra. Tarpukario laikotarpiu pirmasis aukštas buvo skirtas komercijai: veikė „Pienocentro“ parduotuvė, pieno baras, Muralio kirpykla.

8. Buvę „Pažangos“ rūmai (Laisvės al. 53)
Tai vienas įspūdingiausių ir labiausiai reprezentuojančių tarpukario modernistinę architektūrą objektų, suprojektuotas architekto F. Vizbaro, o pastatytas rangovų D. ir G. Ilgovskių (1934). Pastato išorėje galima aptikti „tautinio stiliaus“ elementų pagrindiniame fasade, balkonų tvorelių dekoratyviose juostose, interjero detalėse. Šiame pastate buvo įsikūrę „Pažangos“, „Lietuvos Aidas“, „Jaunoji Lietuva“ biurai, vėliau ir parduotuvės bei restoranas penktame aukšte. Po 1940 metų šiame pastate buvo įrengti butai (iš kiemo pusės), įvairių mokslinių tyrimų organizacijų būstinės, kurį laiką veikė Vytauto Didžiojo universitetas.

9. Kino teatras „Romuva“ (Laisvės al. 54)
Paskutinis laisvame Kaune pradėjęs veikti kino teatras, kurį 1940 m. suporjektavo Nikolajus Mačiulskis. Tai buvo didžiausias ir moderniausias kino teatras, turintis 687 vietas. „Romuva“ – unikalus Lietuvos kino istorijos palikimas, vienintelis savo funkcijas ir paskirtį nuo tarpukario laikotarpio išlaikęs kino teatras Lietuvoje.

10. Karininkų Ramovė (A. Mickevičiaus g. 19)
Lietuvos Karininkų Ramovė yra vienas iškilmingiausių vėlyvojo tarpukario Lietuvos objektų, išsiskiriančių „tautiniu“ stiliumi ir patriotiniais simboliais. Rūmai, 1940 metais kurti iš vietinių medžiagų, tarnavo visuomenės reikmėms ir valstybės reprezentacijai. Lietuvos karininkų klubo būstinė savo architektūra ir puošyba liudija išskirtinį karininkijos socialinį statusą tarpukario Lietuvoje. Arch. Stasys Kudokas, Kazys Kriščiukaitis, Jonas Kova-Kovalskis, inž. Anatolijus Rozenbliumas.

11. Žaliakalnio funikulierius (Aušros g. 6)
XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje – 4-ojo pradžioje Kaunas išgyveno spartų modernizacijos etapą. Daug dėmesio buvo skiriama miesto infrastruktūrai gerinti – vandentiekiui, kanalizacijai, transportui. Statant Žaliakalnio funikulierių konsultuotasi su Vokietijos specialistais, Leipcigo inžinerinė bendrovė „Curt Rudolph Transportanlagen“ parengė projektą ir pagamino funikulierių; elektros įrangą tiekė kompanija „AEG“, važiuoklės įsigytos iš šveicarų įmonės „T. Bell“. Šiuo metu „į kalną kylantys namukai“ naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga.

12. Kauno Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bazilika (Žemaičių g. 31)
Tai didžiausia Baltijos šalyse bazilikinė bažnyčia, kurią projektavo K. Reisonas (1932–1940). Dėl savo mastelio, urbanistinės situacijos bei politinės reikšmės bazilika yra neabejotinai reikšmingiausias tarpukario Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys. Tai – tautos prisikėlimo ir nepriklausomybės simbolis. Sovietmečiu, 1952 m. ji buvo pritaikyta radijo fabrikui, 1990 m. grąžinta tikintiesiems. Atstatant bažnyčią projekte padaryta pakeitimų. Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė. Architektūra monumentali, lakoniška. Didžiojo bokšto aukštis – 70 m. Yra galimybė pasikelti ant bažnyčios stogo esančios apžvalgos aikštelės ir pamatyti miesto panoramą. 2015 m. balandžio 6 d. paskelbta mažąja bazilika.

13. Kauno sporto halė (Perkūno al. 5)
Krepšinio meka tituluojama sporto halė pastatyta 1938 m. per nepilną pusmetį, tapo vieninteliu Europoje pastatu, pritaikytu tik krepšiniui. Įspūdingų techninių užmanymų halė – keturios kniedytos plieno arkos, gelžbetoniniai pamatai, medinės tribūnos (vėliau pakeistos gelžbetoninėmis), galėjo priimti 11 000 žiūrovų (3500 sėdimų vietų). Šioje halėje iškovoti prestižiniai apdovanojimai, o 1939 m. čia vykęs Europos vyrų krepšinio čempionatas suteikė šiai vietai netgi tarptautinį statusą. Ir ne tik dėl Lietuvos krepšininkų pergalės, bet ir dėl tuo metu modernios krepšinio arenos.

Skaityti daugiau

taip pat gali patikti

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis

Užsisakyti naujienlaiškį