Maršrutai į sąrašą

MEDINĖ KAUNO ARCHITEKTŪRA

Medis buvo populiari statybos medžiaga ir tarpukario Kaune. Šiandien medinė miestų architektūra suvokiama kaip estetinė ir etninė vertybė. Be šių namų miestas prarastų labai svarbią kultūrinio tapatumo dalį. Skirtingose Kauno miesto dalyse galima aptikti unikalių, medinių pastatų, kurie sudaro vertingą Kauno medinį architektūrinį paveldą. Žaliakalnis – vienas iš prestižinių miesto rajonų, žymus ne tik čia tarpukariu gyvenusiais elito atstovais, bet ir medine architektūra. Keliaudami šiuo maršrutu, aplankysite kompozitoriaus Juozo Gruodžio namą, apžiūrėsite pastatus, kuriuose gyveno žymusis keliautojas Matas Šalčius bei kitos to laikmečio įžymybės.

1. J. Zikaro memorialinis muziejus (J. Zikaro g. 3)
Medinių dvarelių bei etninės statybos bruožų turintis namas, priklausęs žymiam Lietuvos skulptoriui Juozui Zikarui (1881-1944). Žymaus menininko namas, suprojektuotas 1932 m. techniko J. Dubausko, pritaikytas prie šlaito reljefo – iš kiemo pusės suprojektuoti du aukštai, tuo tarpu iš gatvės - vienas. Kiek vėliau prie namo suprojektuota skalbykla su balkonu ir terasa su nuostabia Kauno senamiesčio panorama. Pirmame aukšte (pusrūsyje) buvo įrengtos J. Zikaro dirbtuvės, o butą sudarė keturi sujungti kambariai. Zikarų namuose nuolat lankydavosi to meto Kauno elito atstovai, menininkai. Išsaugotame J. Zikaro name 1999 m. atidarytas memorialinis muziejus, o įdomiausi faktai apie J. Zikarą bei jo gyvenimą pristatomi edukacinės programos "Svečiuose pas "Laisvės" paminklo kūrėją" metu.

2. J. Šileikos namas (Žalioji g. 31)
Ąžuolų (dar vadinamame Pelėdų) kalne, nuo 1928 m. stovi tapytojui Jonui Šileikai priklausiusi medinė, vieno aukšto vila su mansardiniu balkonu, prieangiu. Nors per daugelį metų namas keitėsi, tačiau vis dar galima pamatyti bendrą vilos charakteristiką, medinius apkalus, stogo dangą, išlaikytas kai kurių langų skaidymas. Ant namo kurį laiką kabojo aštuntajame dešimtmetyje pritaisyta memorialinė lenta su užrašu: „Šiame name 1928–1960 m. gyveno dailininkas Jonas Šileika“, tačiau vėliau - pradingo. Šiame name lankydavosi dailininko draugai, kaimynystėje gyvenęs skulptorius J. Zikaras.

3. A. Gedmanto namas (Žemuogių g. 2)
1927 m. Lietuvos kariuomenės kapitono, Šaulių sąjungos štabo adjutanto Antano Gedmanto namas, kurio pirmajame aukšte buvo įkurta krautuvėlė, o antrame aukšte – 4 karininko šeimos gyvenamieji kambariai. Šiame aukšte įrengta uždara galerija, namo stoglangiai puošti saulės spindulių motyvais, išlikę daug autentiškų elementų.

4. I. Jonyno namas (Rūtų g. 3)
Neįprastų formų, geltonai dažytas medinis namas, kuriame nuo 1927 m. gyveno istorikas, diplomatas, profesorius Ignas Jonynas. Šis namas kelis kartus perstatytas, tačiau pagal 1928 m. projektą žavi neįprastos trapecijos formos pirmo aukšto langų viršutinė dalis, vertikalios ir horizontalios profiliuotos dailylentės, pristatytas rizalitas pirmame aukšte. 1991 m. ant namo sienos atidengta memorialinė lenta, primenanti, jog 1927–1954 m. čia gyveno žymus istorikas.

5. J. Indriūno suprojektuotas namas (Tulpių g. 21)
Medinė vila, išsaugojusi pastato eksterjero ir interjero elementų bei čia gyvenusių asmenybių atminimą. Statybos techniko J. Indriūno suprojektuotas, 1927 m. pastatytas namas priklausė Juozui ir Stasei Geniušams – pianisto Petro Geniušo seneliams. Tai vieno aukšto medinis namas su mansarda, nusklembti stogų kampai ir palenkti šlaitai, o iki šių dienų išlikę ir daug interjero detalių – krosnis, durų rankenos, sieninės spintos. Šiame name be J. Geniušių, tam tikru laikotarpiu gyveno poetas modernistas, vertėjas ir teisininkas Adomas Lastas - Lastauskas.

6. V. Vizgirdos namas (Tulpių g. 4)
Tipiškas, tarpukario statybos nuomojamų butų, dviejų aukštų namas su keturšlaičiu stogu. Rastinių sienų namas statytas 1930 m., priklausė Mečislovui Štareikai. Šiame name, pirmojo aukšto trijų kambarių bute, 1937-1940 m. gyveno žymus lietuvių tapytojas Viktoras Vizgirda. Šį faktą primena ant namo sienos įrengta memorialinė lenta. Tapytojo kūryboje svarbūs išraiškingi Lietuvos (vėliau JAV) gamtos, apylinkių peizažai, išeivijos kūrėjų portretai.

7. A. Jokimo namas (Minties rato g. 2)
1923 m. pagal geometrinius planavimo principus buvo sudaryta Kauno miesto išplanavimo schema, kurios autoriai - danų inžinierius, architektas Peteris Marius Frandsenas ir inžinierius Antanas Jokimas. Nors visas planas nebuvo įgyvendintas, tačiau jo fragmentas įgyvendintas Žaliakalnyje tarp K. Petrausko g., Vydūno al. ir Radvilėnų pl. Sudarytas trapecijos formos rajonas suskirstytas į kvartalus ir užstatytas sodybinio tipo, nuomojamų butų namais bei vilomis. Viena įdomiausių šios teritorijos medinių vilų priklausė būtent Antanui Jokimui. Namas pastatytas 1925 m. pagal inžinieriaus Jono Andriūno projektą. Vila vieno aukšto, su mansardiniu skardos stogu, puošta neobarokiniu frontonėliu, kuris reprezentuoja “tautinį stilių”, o pagrindinis įėjimas yra rizalite. Šalia išlikusi nedidelė terasa. Antanas Jokimas viloje gyveno nuo jos pastatymo. 1940 - 1966 m. namo mansardoje gyveno buvęs vyriausias Kauno architektas, projektuotojas - Feliksas Bielinskis.

8. Pedagogo Jono Dereškevičiaus namas (Minties Rato g. 24)
1928 m. techniko Igno Gastilos suprojektuotas dviaukštis, keturių butų namas su balkonu. Šį namą statė ir jame gyveno Žaliakalnio pradžios mokyklos vedėjas Jonas Dereškevičius. Namas išsiskiria fasaduose išdėstytais dideliais originalaus skaidymo langais, kampinę namo dalį juosia platus balkonas su stogeliu, po juo įkomponuotas pagrindinio įėjimo tambūras, o virš stogo – mansardos frontonėlis su pusapskričiu langu. Išlikę autentiški laiptai, siaurų baltai dažytų lentelių lubos. Tai išraiškingos architektūros nuomojamų butų namo pavyzdys, kaip reta autentiškas.

9. M. Šalčiaus namas (Minties rato g. 53)
Vieno aukšto mediniame name, pirmajame aukšte, kurį laiką gyveno vienas žymiausių Lietuvos keliautojų, žurnalistų, visuomenės veikėjų - Matas Šalčius. Namo centrą akcentuoja centre prie gatvės fasado priglausta dviaukštė veranda, pastatas dengtas laužytu mansardiniu stogu, iki šiol išlaikytas langų skaidymas. Ant namo sienos esanti memorialinė lenta primena, kad Matas Šalčius čia gyveno 1925 - 1936 m. 1929 m. M. Šalčius su Antanu Poška iškeliavo motociklais po Europą, o grįžęs parašė knygą "Svečiuose pas 40 tautų". Paskutinį kartą 1936m. iš Kauno išvykęs keliautojas ketino apkeliauti dviračiu Ugnies žemę, Aliaską ir grįžti į Kauną, tačiau kelionės tikslo nepasiekė.

10. B. Sruogos memorialinis muziejus (B. Sruogos g. 21)
Medinis, modernistinių formų namas, 1936m. suprojektuotas architekto Vladimiro Zubovo, priklausė žymiam lietuvių poetui, prozininkui, dramaturgui Baliui Sruogai. Įdomu, jog namas pirmiausiai buvo pastatytas Žemaitijoje, V. Sruogienės tėvo Kazimiero Daugirdo valdoje. Tačiau išardyto namo dalys geležinkeliu atgabentos į Kauną ir jis suręstas iš naujo. 1938 m. namo statyba buvo baigta ir Sruogų šeima įsikėlė čia gyventi. Pastatytas medinis vieno aukšto kotedžas su mansarda, veranda bei virš jos esančiu balkonu. Jaukiame, žaliuojančio sodo apsuptame name, nuolat lankydavosi Sruogų draugai, kolegos - teatralai, dalininkai, dėstytojai, o nuo 1966 m. čia įsteigtas Kauno viešosios bibliotekos filialas ir Balio Sruogos memorialinė ekspozicija. Šiuo metu muziejus - Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys, kuriame vykdomos įvairios edukacinės programos įvairaus amžiaus moksleiviams bei suaugusiems, skirtos supažindinti su B. Sruogos biografija, kūryba, memorialiniais kambariais.

11. J. Grušo memorialinis muziejus (Kalniečių g. 93)
Žaliuojančio sodo apsuptas, stovi kompaktiško tūrio sodybinis namas, priklausęs žymiam Lietuvos dramaturgui, rašytojui Juozui Grušui. 1936 m. namo projektą sumanė pats dramaturgas: stačiakampės konfigūracijos, vieno aukšto namas, su gyvenama mansarda. 1998 m. name įkurtas Juozo Grušo memorialinis muziejus. Kambariuose iki šiol išlikę autentiškų baldų, koklinės krosnys, dalis J. Grušo bibliotekos, meno kūriniai. Muziejuje pristatoma J. Grušo šeimos gyvenamoji aplinka, rašytojo kūryba. Čia vyksta ekskursijos, viktorinos, edukacinės programos, įvairaus amžiaus lankytojams.

12. K. Sklėrio namas (Kalniečių g. 105)
XX a. pradžioje sodybinių namų bruožų turintis namas, mena žymų Lietuvos menininką. 1929 - 1932 m. čia gyveno dailininkas, skulptorius, moderniosios lietuvių akvarelės pradininkas, Kajetonas Sklėrius. Gana stambaus tūrio, pailgo plano medinis namas, dengtas mansardiniu skardos stogu, pastato centrą akcentuoja mansardoje esantis mezoninas su pretenzija į bokštelį, dengtas skardiniu stogeliu. Ant namo sienos kūrėjo gyvenimo faktą pažymi memorialinė lenta.

13. J. Gruodžio memorialinis muziejus (Salako g. 18)
Kalvos papėdėje, kur atsiveria nuostabi Kauno senamiesčio panorama, 1932m. buvo pastatytas garsiam Lietuvos kompozitoriui Juozui Gruodžiui priklausęs medinis namas. Šio namo projekto autorius – garsus tarpukario architektas Feliksas Vizbaras stengėsi priderinti pastatą prie kalvos ir medžiais apaugusio šlaito, todėl sugretinti vieno ir dviejų aukštų tūriai. Prieš centrinį įėjimą įrengtas prieangis su penkiomis medinėmis balkoną remiančiomis kolonėlėmis, o namo puošybai panaudoti lietuvių liaudies kūrybai būdingi elementai. Mediniai pastogės bei švieslangio puošmenys simbolizuoja kompozitoriaus mėgtus etninės muzikos motyvus. Namą supo paties J. Gruodžio suprojektuotas sodas, kuriame dar auga paties kompozitoriaus sodintos obelys, kompozitoriaus mokinio Juliaus Juzeliūno dovanotas beržas bei kiti medžiai. 1974 m. čia įkurtas kompozitoriaus vardu pavadintas memorialinis muziejus, kuriame pristatoma Juozo Gruodžio gyvenimo bei kūrybos ekspozicija, vyksta poezijos renginiai, koncertai, edukacinės programos.

Skaityti daugiau

taip pat gali patikti

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis

Užsisakyti naujienlaiškį