lt
2018-09-13 į sąrašą

Kaune – parodos architektūros gurmanams

„Pienocentre“ – galimybė pažinti Vytautą Landsbergį-Žemkalnį, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – Europą apkeliavusi „Optimizmo architektūra“.

Įsibėgėjus Europos paveldo metams Kaunas rodo išskirtinį dėmesį istorinei architektūrai. Ir ne tik „kaunietiškai“ architektūrai. Rugsėjį mieste jau įvyko Europos modernizmo miestų ir vietovių forumas, o „Žalgirio“ arenos amfiteatre šurmuliuoja „Kaunas 2022“ inicijuota tarptautinė konferencija „Modernizmas ateičiai“. Miestiečiai ir jų svečiai taip pat kviečiami užsukti į net kelias parodas, pristatančias architektūrą, jos istoriją ir architektus.

Jau įvyko Lietuvos literatūros ir meno archyvo inicijuotos, architektūros istorikės Marijos Drėmaitės kuruotos parodos „Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Architekto archyvas“ atidarymas. Trečiame paties architekto suprojektuotų „Pienocentro“ rūmų (Laisvės al. 55) aikšte parodos architektai Ona Lozuraitytė ir Petras Išora atkūrė pradinį erdvių planą. Tarpukario „kabinetuose“ eksponuojami V. Landsbergio-Žemkalnio brėžiniai, pastatų (Kaune ir visoje Lietuvoje!) ir asmenybių fotografijos, kiti dokumentai. Čia galima susipažinti su patraukliai pateikta šimto metų sulaukusio vieno žymiausių XX a. Lietuvos architektų biografija, pasigilinti į subtilias istorines jo toli gražu ne visuomet įgyvendintų idėjų aplinkybes. Parodos pabaigoje – 1993-aisiais architekto šimtmečiui sukurto filmo peržiūra. 

lands

Parodą „Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Architekto archyvas“ aplankyti galite iki lapkričio 8 d. ketvirtadieniais-sekmadieniais nuo 14 iki 19 val. Beje, kai kuriomis dienomis specialius pasivaikščiojimus po parodą siūlo „Ekskursas“. 

landsc

Organizatorių nuotr.

Beveik du mėnesius Kaune bus ir Europą jau beveik apkeliavusi mobilioji paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918-1940 m.“. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos inicijuota, Marijos Drėmaitės, Valdo Petrulio ir Giedrės Jankevičiūtės kuruota paroda dedikuota Šimtmečiui, jos „premjera“ vasarį įvyko Nacionalinėje dailės galerijoje, vėliau su optimistiškiausiu Kauno istorijos laikotarpiu pažindinosi italai, estai, prancūzai, lenkai. Vėliau šiemet paroda dar nukeliaus į Briuselį. Nuo rugsėjo 13 d. iki  lapkričio 4 d. ji lankytojų lauks Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55). 

29873267 2024317314493599 978398329837651046 o2

Parodos stotelė Paryžiuje, UNESCO būstinėje. Luko Šiupšinsko nuotr.

29214755 10156286508917052 5082609305325142016 n2

Parodos viduje. Nacionalinės dailės galerijos nuotr.

Parodos architektai Ieva Cicėnaitė ir Matas Šiupšinskas sukūrė instaliaciją, kviečiančią užsukti į metaforinį Kauno namą užapvalintu kraštu ir apskritu langu. Ši instaliacija suskirstyta į tris dalis – pirmiausia išorinėje dalyje lankytojus pasitinka 5 minučių trukmės edukacinis filmas, paaiškinantis Kauno fenomeno susiformavimą ir tęstinumą. Kitoje instaliacijos pusėje yra pateiktas Kauno naujamiesčio planas su kruopščiai atliktais penkių naująją nepriklausomos Lietuvos tapatybę simbolizuojančių pastatų maketais ir trumpais videofilmais. Parodą lydi to paties pavadinimo katalogas lietuvių ir anglų kalbomis.

Taip pat iki rugsėjo 30 d. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) aplankykite tarptautinėje konferencija „Modernizmas ateičiai“ dalyvavusios italės architektūros fotografės Camilllos Borghese parodą  „Dialoghi Urbani“ (liet. k. „Miesto dialogai“). Sekant fotografų Berndo ir Hillos Becher pėdomis, ši paroda atveria skirtingus Romos miesto fasadus, tiria, kaip jie atrodo praėjus keliems dešimtmečiams po statybų, ir pasiūlo detalų, tikrų faktų ir nugyvento gyvenimo portretą.

Dialoghi Urbani 1

Camillos Borghese nuotr. 

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis

Užsisakyti naujienlaiškį