Aleksoto žalumoje paskendęs Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas jau daugiau kaip 90 metų kviečia į gausias augalų kolekcijas, didžiausią Lietuvoje oranžeriją ir rožyną, į tradicines šventes, parodas, muges, spektaklius ir koncertus.
1923 m. įkurtam Botanikos sodui ypatingą aurą suteikia legendomis apipinto dvarininko Jozefo Godlevskio Aukštosios Fredos dvaras ir tarpukario Lietuvą menanti oranžerija. Joje auga Oginskių dvarą puošęs daugiau kaip 120 metų amžiaus valgomasis kiaušvis, noksta papajos ir bananai, su istorija ir simbolika supažindina bibliniai augalai. Parko rožyne – daugiau kaip 1 500 veislių, tarp kurių ypač vertinamos senosios, dvarų kultūrą atspindinčios rožės, kviečiama susipažinti su erškėčių ir jų hibridų kolekcija. Lankytojus vilioja atstatyta romantiškoji medinė pergolė.
Augalų ekspozicijos ir brandus parkas su įdomia,  pagal  buvusio dvaro šeimininko inicialus J ir G suformuota tvenkinių sistema, skleidžiasi ne tik kaip vieta moksliniams tyrimams. Tai tapo unikalia erdve edukacinėms, kultūrinėms veikloms: nuo spalvingo „Augalų žavadienio“, paslaptingos „Kvapų nakties“ iki „Derliaus šventės“ ir atogrąžų drugelių parodos. 

2024 m. Botanikos sode apsigyveno elfukai ir kaukučiai, kuriems namelius sukūrė Gediminas Visockis. Tai elfai Benas, Marčius, Majus ir Tukvis. Bei kaukučiai Laimutis, Raudonė, Birutė, Jonas, Aistis ir Šmikis. Kiekvienas iš šių gyventojų turi savas istorijas – turi savo mėgstamas vietas VDU Botanikos sode. Vienas keliauja saldaus miegelio į geltonžiedžio tulpmedžio žiedą, kitas mėgsta aplankyti oranžerijoje citrinmedžius, trečias krečia išdaigas edukaciniame sode ir darže ir pan.