lt

Kauno tvirtovės fortai

Tvirtovė Kauną ėmė juosti prieš daugiau nei šimtą metų, nujaučiant Pirmąjį pasaulinį karą. XIX a. pabaigoje, pablogėjus Rusijos ir Vokietijos dvišaliams santykiams, atsigręžta į Kauną – bene labiausiai į vakarus nutolusią Rusijos imperijos vietą. Išvystytos infrastruktūros, dviejų didelių upių santakoje įsikūręs miestas, kuriame kirtosi svarbios geležinkelio linijos, turėjo tapti esminiu gynybos tašku.

1879 m. liepos 7 d. Rusijos imperatorius Aleksandras II patvirtino karinės vadovybės pasiūlymą statyti tvirtovę Kaune. Visas Kaunas turėjo būti paverstas tvirtove. Ją sudarė apie 750 objektų: baterijos, sandėliai, ligoninės, cerkvės, kareivinės, administraciniai pastatai ir t. t. Šiandien jų išlikę apie 250. Didžiausio dėmesio sulaukia esminiai objektai – fortai. Prasidėjus konfliktui, Kauno tvirtovė griuvo: nors ir moderniausia Rusijos imperijoje, ji pralaužta jau po 11 dienų. Kauno tvirtovė buvo bejėgė prieš XIX a. pab.–XX a. pr. sparčiai tobulėjusią karinę techniką, ypač artileriją. Visi bandymai modernizuoti fortus buvo pavėluoti. Po karo projektas prarado gynybinę paskirtį. Bent 4 fortai liko nebaigti: Palemono, Romainių, Maros ir Domeikavos.

Šiuo metu Kauno tvirtovės priežiūra ir konservacija užsiima Kauno tvirtovės parkas, Kauno tvirtovės asociacija, kiekvienas fortas turi savo įgulą, o tvarkytis padeda vietos bendruomenių savanoriai. 2018 m. rudenį vyko pirmasis įvairias meno sritis ir dar įvairesnius menininkus, kai kuriuos – pirmą kartą, į fortus ir juos supančius objektus suginęs festivalis „Baterija“. 2020 m. vasarą ėmė veikti ilgai laukta Karo technikos ekspozicija VI forte, kituose vyksta ekskursijos, bendruomenių susiėjimai, meno įvykiai.

Keliauti po fortus (ir ne tik) galite maršrutu – "Kauno tvirtovė".

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis