Europos komisija oficialiai patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas. Tai neabejotinai prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo ir į Kauną pritrauks šiuo išskirtiniu reiškiniu besidominčius užsienio turistus.
Pažymėtoms vietoms ar objektams bus leidžiama naudoti lentelę su Europos Paveldo ženklo logotipu ir jos bus įtrauktos į ES viešinimo ir skatinimo strategiją, skirtą Europos paveldo ženklui, taip didinant jų žinomumą. Galiausiai, laimėtojai dalyvaus metinėje objektų tvarkytojų konferencijoje, kur turės galimybę užmegzti ryšius su kolegomis ir praplėsti savo žinias.
Pastarąsias dvi dienas Kaune viešėjo Europos paveldo ženklo filmavimo komanda, kuri įamžino svarbiausius tarpukario laikotarpio objektus, tarp kurių - Karininkų Ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo Karo muziejus ir kiti.
Tarptautinė ekspertų grupė per 2014 metus vertino nacionaliniu lygiu atrinktas ir Europos Komisijai ES valstybių narių, prisijungusių prie Europos paveldo ženklo iniciatyvos, pateiktas 36-ias paraiškas. Po ilgų svarstymų, buvo parengta ataskaita, rekomenduojanti Europos Komisijai suteikti Europos paveldo ženklą 16-ai vietų ar objektų, tarp kurių – Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška – „1919-1940 metų Kaunas".
Po Pirmojo pasaulinio karo, Lenkijos kariuomenei okupavus Lietuvos sostinę Vilnių ir rytinę šalies dalį, Kaunas tapo sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. Lietuvos valdžia, inteligentija ir pramonė persikėlė į Kauną. Kaunas tapo moderniu laisvos Lietuvos simboliu. Prie to prisidėjo ir dėkingos aplinkybės: visuomenė buvo pasirengusi pokyčiams, miestui reikėjo įvairios paskirties pastatų, o juos projektuoti galėjo talentingi, gabūs, mokslus užsienyje baigę ir į Lietuvą grįžę šviežių idėjų pasisėmę architektai.
Tapęs valstybės sostine ir europietišku centru XX a. pirmoje pusėje Kaunas netikėtai įgijo unikalią reikšmę Europos žemėlapyje. Kurdami pažangų miestą jaunos valstybės architektai darniai įsiliejo į europinį kontekstą. Laikinojoje sostinėje kylantys atskiri pastatai, kvartalai ir kompleksai darė didžiulę įtaką viso miesto įvaizdžiui. Kaunas tapo mokslo, kultūros, švietimo centru: įsteigtos tokios institucijos kaip Lietuvos universitetas, Meno mokykla, Aukštieji kūno kultūros kursai, Dramos ir Operos teatrai, radijas, Karo muziejus, astronomijos observatorija. Kaune sparčiai vystėsi pramonė, vyko aktyvus europietiškas gyvenimas, didelis dėmesys skirtas kultūrai ir sportui. Atsižvelgiant į tai, 1939 m. pastatyta Sporto halė, kurioje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą laimėjo Europos čempionų titulą, tarsi apvainikuodama Kauną Europos akivaizdoje.
Šis Kauno virsmas europiniu miestu paliko ryškius pėdsakus vėlesniame Lietuvos valstybės vystymesi: nulėmė šalies norą kovoti dėl laisvės, išsiveržti iš sovietinės okupacijos, suformavo miesto mentalinį identitetą bei fizinį veidą. Tai tik antras architektūros periodas (be baroko), kada Lietuvos architektūra žengė koja kojon su visa Europa. Per 20 metų suformuota gausi Kauno tarpukario architektūra, jos tanki koncentracija mieste yra unikalus reiškinys visoje Europoje, tarptautiniame modernizmo kontekste atspindintis tiek tuometines Bauhaus stiliaus tendencijas, tiek išskirtinę tautiškumo, lietuviškumo stilistiką, išskiriančią modernią ir kokybišką Kauno tarpukario architektūrą iš bendro Europos konteksto.
Kultūros paveldo objektas |
Metai |
Architektas |
Adresas |
Centrinis paštas |
1931 |
Feliksas Vizbaras |
Laisvės al. 102 |
Buvę „Pažangos“ bendrovės rūmai |
1931–1934 |
Feliksas Vizbaras |
Laisvės al. 53 |
Buvusios „Pienocentro” bendrovės rūmai |
1931–1934 |
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis |
Laisvės al. 55 / S. Daukanto g. 18 |
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (buv. Kauno apskrities savivaldybė) |
1932–1933 |
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis |
Laisvės al. 14 / Vytauto pr. 91 |
KTU Cheminės technologijos fakultetas (buv. Tyrimų laboratorija) |
1933–1937 |
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis |
Radvilėnų pl. 19 |
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai |
1937–1938 |
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis |
K. Donelaičio g. 8 |
Lietuvos sporto universiteto Centriniai rūmai (buv. Fiziško auklėjimo rūmai) |
1933–1934 |
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis |
Sporto g. 6 |
Sporto halė |
1938–1939 |
Anatolijus Rozenbliumas |
Perkūno al. 5 |
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Centriniai rūmai (buv. VDU Medicinos fakultetas) |
1931–1933 |
Vladimiras Dubeneckis |
A. Mickevičiaus g. 9 |
Karininkų ramovė |
1931–1937 |
Stasys Kudokas, Elmar Lohk, Herbert Johanson, Vladimiras Dubeneckis, Jonas Kriščiukaitis, Kazys Kriščiukaitis, Mykolas Songaila, Jonas Kova-Kovalskis |
A. Mickevičiaus g. 19 |
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus |
1929–1936 |
Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazimieras Kriščiukaitis |
K. Donelaičio g. 64 / V. Putvinskio g. 55 |
Kauno miesto savivaldybė (buv. Taupomosios kasos) |
1938–1940 |
Arnas Funkas, Bronius Elsbergas |
Laisvės al. 96 / L. Sapiegos g. 2 |
Žaliakalnio funikulierius |
1931–1933 |
- |
Aušros g. 6 |
Aleksoto funikulierius |
1935 |
- |
Amerikos lietuvių g. 6 |
KTU Centriniai rūmai (buv. Žemės bankas) |
1933–1935 |
Karolis Reisonas, |
K. Donelaičio g. 73 / Vienybės a. |
Kristaus Prisikėlimo bazilika |
1933–1940 |
Karolis Reisonas |
|
Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia |
1938 |
Algirdas Šalkauskis, Adolfas Netyksa, Pranas Markūnas |
A. Juozapavičiaus pr. 60 |
Jono Jablonskio gimnazija (buv. Pradžios mokykla) |
1930–1931 |
Antanas Jokimas |
Aušros g. 3 / Žemaičių g. |
KTU Vaižganto progimnazija (buv. Šančių gimnazija) |
1938 |
Stasys Kudokas |
Skuodo g. 27 / Servitutų g. 72 |
Kino teatras „Romuva“ |
1938–1940 |
Nikolajus Mačiulskis |
Laisvės al. 54 |
buv. „Pasakos“ kino teatras |
1939–1940 |
Jokūbas Rabinavičius, Juozas Segalauskas, M. Laurinavičiūtė |
Savanorių pr. 124 |
Gyvenamasis namas Maironio g. 13 |
1930–1931 |
Vytautas Landsbergis - Žemkalnis |
|
Bero Goldbergo namas |
1937 |
Volfas Brūnas |
V. Putvinskio g. 52 |
Gydytojos Nadieždos Nagornienės namas |
1934 |
Adolfas Netyksa |
V. Putvinskio g. 54 |
Vatikano diplomatinės atstovybės (nunciatūros) pastatas |
1931 |
Vytautas Landsbergis - Žemkalnis |
V. Putvinskio g. 56 |
Advokato Kazimiero Škėmos namas |
1932–1933 |
Bronius Elsbergas, Klaudijus Duš-Dušauskas |
V. Putvinskio g. 60 |
Antano Gylio ligoninės pastatas |
1933 |
Leonas Ritas |
V. Putvinskio g. 62 |
A. Žmuidzinavičiaus gyvenamasis namas |
1928 |
Vytautas Landsbergis - Žemkalnis |
V. Putvinskio g. 64 |
Burmistro Jono Vileišio namas |
1930 |
Aleksandras Gordevičius |
V. Putvinskio g. 68 |
Inžinieriaus Antano Gravrogko namas |
1932 |
Edmundas Frykas |
V. Putvinskio g. 70 |
Vinco ir Onos Tercijonų namas |
1936 |
Bronius Elsbergas |
V. Putvinskio g. 72 |
Gyvenamasis namas Laisvės al. 3 |
1933 |
Stasys Kudokas |
Laisvės al. 3 |
Architekto Stasio Kudoko namas V. Mykolaičio-Putino g. 11 |
1937 |
Stasys Kudokas |
V. Mykolaičio-Putino g. 11 |
Gyvenamasis namas Vaidilutės g. 3 |
1938 |
Stasys Kudokas |
Vaidilutės g. 3 |
Kauno dailės gimnazija (buv. Ministro Juozo Tūbelio vila) |
1933 |
Feliksas Vizbaras |
Dainavos g. 1 |
Gyvenamasis namas Kęstučio g. 38 |
1932 |
Feliksas Vizbaras |
Kęstučio g. 38 |
Rangovo Miko Grodzenskio namas |
1929 |
Edmundas Frykas, Mikas Grodzenskis |
K. Donelaičio g. 17 |
Aleksandros Iljinienės namas |
1933 |
Arnas Funkas |
K. Donelaičio g. 19 |
Gyvenamasis namas Laisvės al. 69 |
1929–1930 |
- |
Laisvės al. 69 |
Gyvenamasis namas L. Sapiegos g. 4 |
1935 |
Leiba Zimanas, Isaokas Trakmanas |
L. Sapiegos g. 4 |
Gyvenamasis namas Vydūno al. 59 |
1934 |
Vladimiras Kopylovas |
Vydūno al. 59 |
Gyvenamasis namas Vytauto pr. 30 |
1930–1931 |
Vladimiras Dubeneckis |
Vytauto pr. 30 |
buv. Bendrovės „Butas“ daugiabutis namas Kaune |
1931–1932 |
Jonas Kriščiukaitis |
Trakų g. 5 |
buv. „Tulpės“ kooperatyvo namas |
1925–1926 |
Antanas Macijauskas |
A. Mickevičiaus g. 15 |