Pats svarbiausias Rotušės aikštės pastatas yra rotušė. Ji pradėta statyti 1542 m. Didingas pastatas alsuoja gotikos, baroko ir ankstyvojo klasicizmo dvasia, pagrindiniame fasade į dangų stiebiasi aukštas, lyg gulbės kaklas grakštus bokštas. Dėl tokių savo formų ir spalvos rotušė dažnai vadinama „baltąja gulbe“. Jos 53 m aukščio bokštas – aukščiausias Senamiestyje. Šiandieninė rotušė nėra pirmoji Kaune. Prieš tai buvusioji sunaikinta gaisro, o vėliau atstatyta. Įvairiais laikotarpiais rotušės paskirtis buvo skirtinga: čia vykdavo pagrindiniai miesto turgūs, mugės, teismai, po rotušės pastato grindiniu veikė 9 vaško lydymo krosnys, veikė kalėjimas, prekių sandėliai.
Dabar rotušėje įsikūręs Kauno miesto muziejaus skyrius (www.kaunomuziejus.lt). Jo fonduose kaupiami miesto istorijos, mokslo ir pramonės, kultūros ir meno, garso ir vaizdo bei archeologijos skyrių rinkiniai. Prie rotušės įėjimo galite pamatyti vaško lydymo krosnį – tai yra unikalus XV a. vaško lydimo krosnies pavyzdys. Nuo 2025 m. į rotušės Baltąją salę sugrįš tradiciškai čia registruojamos civilinės santuokos. Į Rotušę sugrįžo ir VšĮ „Kaunas IN“ Turizmo informacijos centras.
Simboliška, kad prie muziejaus atidengta atminimo lenta Vladislavui Starevičiui – lėlinės animacijos pradininkui, dažnai tituluojamam Europos Voltu Disnėjumi. Šiame pastate V. Starevičius kurį laiką dirbo. Jam skirtą atminimo lentą laiko vabzdžių skulptūros, vaizduojančios tris pagrindinius režisieriaus sukurtų animacinių filmų veikėjus – elniaragį, skruzdę ir žiogą. Šis menininkas pirmasis pasaulyje panaudojo savo filmuose lėles, kūrė tokiame lygyje, kurio pasiekti amžininkai taip ir nesugebėjo.