Maršrutai į sąrašą

DIPLOMATINIS KAUNAS

Beveik du dešimtmečius buvęs svarbiausias Lietuvos miestas, Kaunas tapo ir diplomatiniu miestu, kuriame rinkdavosi kitų šalių aukšto rango pareigūnai bei ambasadoriai, atstovaujantys savo šalis. Norint pažinti 1919-1940 metų laikotarpį, verta pakeliauti per neretai ambasadų gatve vadinamą V. Putvinskio g. ir susipažinti su Kaune veikusiomis ambasadomis, apžiūrėti buvusius Steigiamojo Seimo rūmus, Užsienio reikalų ministerijos pastatą, apsilankyti Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

1. Buvę Seimo rūmai (Gimnazijos g. 3)
1862 m. statytuose rūmuose, 1873-1883 metais mokėsi ir gimnaziją baigė tautos atgimimo dainius Jonas Mačiulis-Maironis. Šiame pastate 1920 m. sausio 27 d. buvo įkurti Aukštieji kursai – pirmoji Nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla. 1920-1935 – I-ame aukšte įsikūrė Viešoji Valstybinė biblioteka. 1920–1927 m. šiame pastate dirbo pirmasis Lietuvos Respublikos parlamentas – Steigiamasis Seimas ir I, II bei III Seimai. Seimo interjerų projektus kūrė architektas Vladimiras Dubeneckis. Šiuose rūmuose Seimo dauguma Prezidentu 1922 m. ir 1923 m. išrinko Aleksandrą Stulginskį, 1926 m. birželį – Kazį Grinių bei tų pačių metų gruodį – Antaną Smetoną. Seimo rūmuose vykdavo ir iškilminga Prezidento priesaikos ceremonija, po kurios naujasis šalies vadovas buvo palydimas į Prezidento rūmus.

2. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra (Vilniaus g. 33)
Istorinės Prezidentūros rūmų istorija prasidėjo nuo 1919 m. vasaros, kuomet į rūmus persikraustė valstybės vadovas. Rezidencija šie rūmai išliko iki 1940 m. birželio 15 d. sovietų okupacijos. Šiame pastate rezidavo visi trys ano meto Lietuvos Respublikos Prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius. Prezidentūra 1998-2003 m. restauruota ir šiuo metu atvira lankytojams kaip Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. Rūmus simboliškai „saugo“ iš bronzos lietos trijų tarpukario prezidentų figūros: Antano Smetonos, Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio.

3. Užsienio reikalų Ministerija (Maironio g. 27)
Tai 1912–1913 m. statybos pastatas, priskirtinas modernizuoto neoklasicizmo krypčiai. Pastato projekto autorius architektas Michailas Prozorovas. Iki 1915 m. šiame pastate veikė Rusijos valstybinio banko Kauno skyrius. Pirmojo pasaulinio karo metais Kauną užėmus Vokietijos kariuomenei, šiame pastate įsikūrė Vokietijos banko Kauno skyrius. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę šiame pastate pradėjo kurtis Lietuvos valstybinio banko Kauno skyrius, o Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, nuo 1919 m. sausio 3 d. iki 1921 m. čia įsikūrė Ministrų kabinetas. Per gyvavimo laikotarpį, čia posėdžiavo penkeri Ministrų kabinetai, nuo Antrosios iki Šeštosios Vyriausybės. Dabar šiame pastate yra įsikūręs Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas.

4. JAV konsulatas ir pasiuntinybė (V. Putvinskio g. 68)
Tai 1930 m. pastatytas, tikėtina Petro Gordevičiaus suprojektuotas, Jonui Vileišiui priklausęs namas. Tai netaisyklingo plano, trijų aukštų su rūsiu ir vidiniu kiemeliu pastatas, kuriam būdinga modernizmo ir funkcionalizmo stilistika. Namo savininkas Jonas Vileišis – teisininkas, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Kauno miesto burmistras, visuomenės veikėjas. Nuo 1930 m. gegužės 31d. šiame name buvo įsikūręs Jungtinių Amerikos Valstijų konsulatas ir pasiuntinybė. Jungtinių Amerikos Valstijų pasiuntinybė buvo likviduota 1940 m. rugsėjo 5 d.

5. Švedijos generalinis konsulatas (V. Putvinskio g. 64)
Tai Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas 1928 m. statytas, dailininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Žmuidzinavičiui priklausęs namas. Pastatas buvo rekonstruotas 1938 m. Tai netaisyklingo plano, trijų aukštų namas su pusrūsiu, būdingas ankstyvojo modernizmo pavyzdys. Jame išliko nemažai autentiškų interjero detalių. Šiame pastate 1930–1931 m. buvo įsikūręs Švedijos konsulatas. Konsulato sekretoriumi, šiame pastate, dirbo žymus Švedijos ir Suomijos rašytojas Henry Parland (gimė 1908 liepos 29 d. Viborge, Suomijoje – mirė 1930 m. lapkričio 10 d., Kaune, Lietuvoje, palaidotas Kaune). Dabar šiame pastate yra įsikūręs Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus.

6. Argentinos ir Čekoslovakijos konsulatai (V. Putvinskio g. 60)
Šis pastatas buvo vienas populiariausių tarp diplomatinių atstovybių ano meto Kaune: 1940 m. šiame name buvo įsikūrusi Argentinos konsulato kanceliarija, 1939–1940 m. – Švedijos konsulato kanceliarija, 1934–1939 m. šio namo trečiame aukšte buvo įsikūrusi Čekoslovakijos pasiuntinybės kanceliarija.
1933 m. vietoj medinio namo pastatytas architekto Broniaus Elsbergo suprojektuotas, notarui Kaziui Škėmai priklausęs namas. Pirminį pastato projektą rengė K. Dušauskas-Duš, vėliau projektavimą perėmė B. Elsbergas. Jis iš esmės paliko tuos pačius fasadus, tačiau perplanavo dalį vidaus patalpų. Tai penkių aukštų pastatas su liftu. Kieme buvo suprojektuota oranžerija ir garažai.

7. Apaštališkojo sosto nunciatūros pastatas (V. Putvinskio g. 56)
Tai vienintelis specialiai diplomatinei atstovybei statytas pastatas Kaune, kurį 1930 m. suprojektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Pastatas pasižymėjo funkcionaliu erdvių išplanavimu, tuo metu tai buvo novatoriškas sprendimas, būdingas žymiausiems modernizmo architektūros pavyzdžiams. Paaštrėjus Bažnyčios ir Lietuvos vyriausybės santykiams, 1931 m. buvo pareikalauta, kad Vatikano nuncijus paliktų šalį. Pastatas 1932 m. buvo išnuomotas ir pritaikytas vaikų ligoninei. 1940 m. į Lietuvą atvyko naujas Vatikano nuncijus, tačiau Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai jis nespėjo įsikurti šiame pastate. Po II Pasaulinio karo pastate veikė vaikų darželis, nuo 1971 m. – Kultūros skyrius, nuo 1973 m. – Menininkų namai.

8. Vengrijos garbės konsulatas (V. Putvinskio g. 54)
1933 m. pradėtas statyti trijų aukštų namas su pusrūsiu ir mansarda buvo architekto V. Netyska užmanymas. Namas priklausė V. ir V. Giliams. 1938–1939 m. viename iš butų buvo įsikūrusi Vengrijos garbės vice-konsulato kanceliarija, ten pat gyveno ir Vengrijos garbės vicekonsulas dr. Aronas Braudė, kuris perėmė pareigas iš Jono Dobkevičius (pirmasis Vengrijos garbės vicekonsulas).

9. Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka – muziejus (S. Daukanto g. 25)
1922 – 1935 metais šiame pastate veikė Užsienio reikalų ministerija, o nepriklausomybės metais įsikūrė VDU Lietuvių išeivijos institutas (1994). 2015m. atliekant rekonstrukciją, išsaugota daug vertingų detalių – nepakeistas autentiškas namo išplanavimas, išlikusios lubų dekoracijos ir kt. Šiame pastate, šalia išeivijos instituto, įsikūrė ir Prezidento Valdo Adamkaus muziejus – biblioteka, kur saugomi ir eksponuojami asmeniniai Prezidento daiktai ir archyviniai dokumentai.

10. Lietuvos Respublikos Ministrų kabineto rūmai (K. Donelaičio g. 58)
1919 m. šiame pastate įsikūrė Lietuvos Respublikos Švietimo ministerija, o nuo 1921 m. – Ministrų kabinetas, kuris šiame pastate veikė iki Lietuvos okupacijos (1940 m.). Pastatas 1924 m. buvo rekonstruotas, paaukštintos šoninės dalys, interjeras papildytas naujais elementais. 1930 m. buvo atliktas kapitalinis viso pastato remontas. Tuomet antrame pastato aukšte buvo įrengtas tarnybinis butas, kuris kartu atliko ir reprezentacinę funkciją. 1935–1939 m. šiame bute gyveno užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis (1898–1983) su šeima. Šiandien šiame pastate įsikūręs Vytauto Didžiojo universiteto rektoratas, taip pat veikia diplomatų S. ir S. Lozoraičių muziejus.

11. Prancūzijos pasiuntinybė. (V. Putvinskio g. 14)
Tai 1926 m. statytas Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas, Juozui Landsbergiui priklausęs namas. Prancūzijos pasiuntinybės kanceliarija šiuo adresu veikė 1929–1932 m., tačiau Prancūzijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras šiame name gyveno iki 1940 m.

12. Japonijos konsulatas (Vaižganto g. 30)
Šiame pastate, prieš II-ąjį pasaulinį karą, rezidavo Japonijos konsulato (1939–1940) vicekonsulas Chiune (Sempo) Sugihara (1901–1986). 1940 m. liepos – rugpjūčio mėn. šis diplomatas žydų tautybės žmonėms iš Lietuvos, Lenkijos ir net Vokietijos išdavė Japonijos tranzitines vizas, kurios nuo Holokausto išgelbėjo beveik 6000 nekaltų žmonių gyvybių. Prie namo kadaise buvusius vartelius daugelis žydų vadino „Vilties vartais“. 1940 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvoje visos užsienio pasiuntinybės buvo uždarytos, tačiau į Kauno „Metropolio“ restoraną išsikėlęs Japonijos konsulatas ir toliau išdavinėjo vizas. Net prieš pat išvykimą iš Lietuvos, Kauno stotyje prie traukinio platformos buvo pastatytas stalelis, prie kurio Sugihara dar spėjo išduoti keletą dešimčių vizų. 1985 Yad Vashem suteikė Sugiharai Pasaulio Tautų Teisuolio titulą. Dabar šiame pastate galima susipažinti su ekspozicija „Vizos gyvenimui“.

Skaityti daugiau

taip pat gali patikti

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis

Užsisakyti naujienlaiškį