Maršrutai į sąrašą

KAUNAS - LIETUVOS LAIKINOJI SOSTINĖ

Kaunas – pats svarbiausias Lietuvos miestas 1919-1940 metų laikotarpiu, kuomet ne tik klestėjo unikalus, tarpukario modernistinis architektūros stilius, bet ir kūrėsi diplomatinės atstovybės. Keliaudami šiuo maršrutu, susipažinsite su Istoriniais Lietuvos Respublikos Prezidentūros rūmais, buvusiais Seimo rūmais, centrinio pašto rūmais, Karininkų Ramove, Vienybės aikšte, apsilankysite Muzikinio teatro sodelyje. Pasiūlysime pasikelti ir į Prisikėlimo bažnyčios terasą, nuo kur atsiveria nuostabūs miesto vaizdai. 

1. Buvę Steigiamojo Seimo rūmai.(Gimnazijos g. 3)
1862 m. statytuose rūmuose, 1873-1883 metais mokėsi ir gimnaziją baigė tautos atgimimo dainius Jonas Mačiulis-Maironis. Šiame pastate 1920 m. sausio 27 d. buvo įkurti Aukštieji kursai – pirmoji Nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla. 1920-1935 – I-ame aukšte įsikūrė Viešoji Valstybinė biblioteka. 1920–1927 m. šiame pastate dirbo pirmasis Lietuvos Respublikos parlamentas – Steigiamasis Seimas ir I, II bei III Seimai. Seimo interjerų projektus kūrė architektas Vladimiras Dubeneckis. Šiuose rūmuose Seimo dauguma Prezidentu 1922 m. ir 1923 m. išrinko Aleksandrą Stulginskį, 1926 m. birželį – Kazį Grinių bei tų pačių metų gruodį – Antaną Smetoną. Seimo rūmuose vykdavo ir iškilminga Prezidento priesaikos ceremonija, po kurios naujasis šalies vadovas buvo palydimas į Prezidento rūmus.

2. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra. (Vilniaus g. 33)
Istorinės Prezidentūros rūmų istorija prasidėjo nuo 1919 m. vasaros, kuomet į rūmus persikraustė valstybės vadovas. Rezidencija šie rūmai išliko iki 1940 m. birželio 15 d. sovietų okupacijos. Šiame pastate rezidavo visi trys ano meto Lietuvos Respublikos Prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius. Prezidentūra 1998-2003 m. restauruota ir šiuo metu atvira lankytojams kaip Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. Rūmus simboliškai „saugo“ iš bronzos lietos trijų tarpukario prezidentų figūros: Antano Smetonos, Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio.

3. Centriniai Lietuvos pašto rūmai.(Laisvės al. 102)
1930 – 1932 m. architekto Felikso Vizbaro suprojektuoti centriniai pašto rūmai – vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio reprezentacinių statinių, tuometinis ryšių centras. Tai itin svarbus „tautinio“ stiliaus modernistinės architektūros simbolis. Lietuviškumo siekiai atsispindi perteikiant liaudiškus medžio drožinius – langų apvadais ir karnizais iš cemento. Interjere tautiniu audimų raštu išdėliotos keraminių plytelių grindys.

4. Laisvės alėja.
Tai vienintelė bulvarinio tipo, tik pėstiesiems skirta gatvė Lietuvoje, kuri driekiasi 1,6 km ir jungia svarbiausias miesto dalis – Senamiestį ir Naujamiestį. XIX a. suformuotos alėjos pradžia ir pabaiga tiksliai atitinka rytų ir vakarų kryptis. Šioje gatvėje kasmet šurmuoliuoja Kaziuko mugės ir miesto dienų dalyviai, o savo pasirodymais stebina jaunieji šokių, muzikos ir meno atstovai.

5. Muzikinio teatro sodelis. (Laisvės al. 91)
Muzikinis teatras įkurtas 1940 m. Čia dažnai statomos operos, operetės, į repertuarą taip pat įtraukiami baletai, spektakliai vaikams. Šalia esančiame sodelyje – R. Antinio sukurtas memorialas Romo Kalantos atminimui.

6. Buvę Teisingumo ir Seimo rūmai. (L. Sapiegos g. 5)
Pastatas buvo pradėtas statyti 1925 m. L.Sapiegos ir E.Ožeškienės gatvių sandūroje pagal inžinieriaus, architekto Edmundo Fryko projektą. Statyba užbaigta 1928 m. Suprojektuotas pastatas priskiriamas neoklasicizmo stiliui su ryškiais „art-deko“ architektūros elementais. 1936 m. pagrindiniame rūmų korpuse buvo atliktas remontas ir rugsėjo 1 d. didžiojoje pusapvalėje salėje įvyko Lietuvos Seimo pirmo posėdžio atidarymas. 1961 m. dalis pastato ir didžioji salė buvo perduota Lietuvos valstybinės filharmonijos Kauno filialui.

7. Lietuvos banko rūmai. (Maironio g. 25)
Lietuvos bankas veiklą pradėjo 1922 m. spalio 2 d. Kaune. 1925 03 12 padėtas pastato kertinis akmuo (archit. M. Songaila), 1928 m. pabaigoje Lietuvos banko rūmų statyba baigta. Lietuvos banko rūmai buvo pastatyti kokybiškai, įrengta patikima Anglijoje pagaminta apsaugos sistema. Tai buvo vienas iš gražiausių, prabangiausių ir reikšmingiausių to laikotarpio pastatų Lietuvoje. 1940 m. čia įsikūrė TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinio banko skyrius. 1970 m. pastatas įtrauktas į architektūros paminklų sąrašą. 1991 m. jis perduotas 1990 03 01 įsteigtam Lietuvos bankui. 2003 m. paskelbtas kultūros paminklu.

8. Karininkų Ramovė. (A. Mickevičiaus g. 19)
Lietuvos Karininkų Ramovė yra vienas iškilmingiausių vėlyvojo tarpukario Lietuvos objektų, išsiskiriančių „tautiniu“ stiliumi ir patriotiniais simboliais. Rūmai, 1940 metais kurti iš vietinių medžiagų, tarnavo visuomenės reikmėms ir valstybės reprezentacijai. Lietuvos karininkų klubo būstinė savo architektūra ir puošyba liudija išskirtinį karininkijos socialinį statusą tarpukario Lietuvoje. Arch. Stasys Kudokas, Kazys Kriščiukaitis, Jonas Kova-Kovalskis, inž. Anatolijus Rozenbliumas.

9. Vytauto Didžiojo karo muziejus.(K. Donelaičio g. 64)
Tai modernios Lietuvos kultūros brandos liudijimas, paminklas vienam didžiausių viduramžių Lietuvos valdovų. Rūmai, kuriuos projektavo V. Dubeneckis, K. Reisonas, K. Kriščiukaitis, geriausiai ir raiškiausiai reprezentuoja mūsų tarpukario architektūros savastį – modernumo ir tradiciškumo harmoningą sąveiką. Šalia karo muziejaus yra memorialinis skveras, sodelis su paminklais įžymiems Nepriklausomybės laikų veikėjams bei įvykiams.

10. Vienybės aikštė.
Unikalus sodelis miesto centre, kuriame rusena Amžinoji ugnis, pastatytas Laisvės paminklas (skulpt. J. Zikaras) – Lietuvos valstybingumo simbolis. Čia gausu ir paminklinių biustų žymiems Lietuvos politikams ir rašytojams, knygnešiams, mediniai kryžiai mena žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę. Dar ir šiandien galima pasiklausyti įspūdingos kariliono muzikos, kurią sudaro tarpusavyje suderinti įvairaus dydžio varpai. Koncertai, prasidėję nuo 1956 m., vyksta kiekvieną šeštadienį, sekmadienį 16.00 val.

11. Buvę Lietuvos Ministrų kabineto rūmai.(K. Donelaičio g. 58)
1919 m. šiame pastate įsikūrė Lietuvos Respublikos Švietimo ministerija, o nuo 1921 m. – Ministrų kabinetas, kuris šiame pastate veikė iki Lietuvos okupacijos (1940 m.). Pastatas 1924 m. buvo rekonstruotas, paaukštintos šoninės dalys, interjeras papildytas naujais elementais. 1930 m. buvo atliktas kapitalinis viso pastato remontas. Tuomet antrame pastato aukšte buvo įrengtas tarnybinis butas, kuris kartu atliko ir reprezentacinę funkciją. 1935–1939 m. šiame bute gyveno užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis (1898–1983) su šeima. Šiandien šiame pastate įsikūręs Vytauto Didžiojo universiteto rektoratas, taip pat veikia diplomatų S. ir S. Lozoraičių muziejus.

12. Žaliakalnio funikulierius.(Aušros g./V. Putvinskio g.)
XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje – 4-ojo pradžioje Kaunas išgyveno spartų modernizacijos etapą. Daug dėmesio buvo skiriama miesto infrastruktūrai gerinti – vandentiekiui, kanalizacijai, transportui. Statant Žaliakalnio funikulierių konsultuotasi su Vokietijos specialistais, Leipcigo inžinerinė bendrovė „Curt Rudolph Transportanlagen“ parengė projektą ir pagamino funikulierių; elektros įrangą tiekė kompanija „AEG“, važiuoklės įsigytos iš šveicarų įmonės „T. Bell“. Šiuo metu „į kalną kylantys namukai“ naudojami ir kaip susisiekimo priemonė, ir kaip pramoga.

13. Kauno Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bazilika. (Žemaičių g. 31)
Tai didžiausia Baltijos šalyse bazilikinė bažnyčia, kurią projektavo K. Reisonas (1932–1940). Dėl savo mastelio, urbanistinės situacijos bei politinės reikšmės bazilika yra neabejotinai reikšmingiausias tarpukario Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys. Tai – tautos prisikėlimo ir nepriklausomybės simbolis. Sovietmečiu, 1952 m. ji buvo pritaikyta radijo fabrikui, 1990 m. grąžinta tikintiesiems. Atstatant bažnyčią projekte padaryta pakeitimų. Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė. Architektūra monumentali, lakoniška. Didžiojo bokšto aukštis – 70 m. Yra galimybė pasikelti ant bažnyčios stogo esančios apžvalgos aikštelės ir pamatyti miesto panoramą. 2015 m. balandžio 6 d. paskelbta mažąja bazilika.

Skaityti daugiau

taip pat gali patikti

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis

Užsisakyti naujienlaiškį