Maršrutai į sąrašą

PASIŠANČINĖKIME

+370 616 23828 info@kaunasin.lt

1. NAPOLEONO ARMIJOS PERKĖLOS VIETA
(Ties Kranto 14-tąją g., vedančia į Nemuno pėsčiųjų ir dviračių taką)
1812-aisiais Nepoleonas, subūręs didelę armiją, pradėjo veržtis į Rusiją - žygis prasidėjo nuo persikėlimo į Nemuną ties Kaunu. Apžiūrėjęs Baibokų kaimą nuo Aleksoto šlaito, imperatorius užkopė ant Jiesios piliakalnio, šiandien vadinamojo jo vardu (žygio 100 metų sukakties proga čia lankėsi Rusijos caras Nikolajus II), ir įsakė pastatyti trispontoninius tiltus. 220 tūkst. armijos karių birželio 24-ąją persikėlė į Kauną. Tai tapo vienu įsimintiniausių persikėlimų karybos istorijoje - ne veltui ir šiais laikais vykdomos inscenizacijos. Gal teko dalyvauti?

2. ŠANČIŲ PAPLŪDIMYS
Tarpukariu Šančių paplūdimys buvo itin mėgstamas vietinės bendruomenės. Maudytis Šančiškiai čia užsuka ir šiandien. Taip pat - sužaisti futbolo ar tinklinio mačo, paiškylauti ar tiesiog pasivaikščioti.

3. PUŠYNĖLIS
(Ties Kranto 11-ąja iki Kranto 13-osios, neperėjus dviračių tako link Nemuno)
Tai Šančių gyventojų iniciatyva atsiradęs pušynėlis. Čia pat, perėjus dviračių taką, išvysite „Lietuvos kariuomenės pušyną“ ir jį ženklinantį akmenį.

4. KAUNO JUNGTINĖ METODISTŲ BAŽNYČIA
(A. Juozapavičiaus pr. 119)
Šančiuose dar 1900 m. įsikūrė pirmoji Lietuvoje metodistų, besigilinusių į biblijos tekstus, susilaikiusių nuo linksmybių ir sistemingai pasninkavusių, bendruomenė. 1911 m. iškilusi metodistų bažnyčia - pirmoji Baltijos šalyse! Sovietmečiu čia, kitaip nei buvo įsitikinusi bendruomenė, vykdavo šokiai, būdavo rodomi filmai. Bendruomenė nepriklausomoje Lietuvoje veiklą atnaujimo 1995 m., tais pačiais metais įregistruota ir Šančių jungtinė metodistų bažnyčia.

5. OLIMPIEČIŲ ĄŽUOLAS IR PAMINKLAS PIRMIESIEMS OLIMPIEČIAMS
(A. Juozapavičiaus pr./ Liepojos g./ Sodų g. sankryža)
1924m. Lietuvai pasiryžus dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse rinktinė buvo surinkta paskubomis- futbolo komandos, vargusios ilgoje kelionėje traukiniu ir pralaimėjusios jau pirmąsias varžybas, pagrindą tuomet sudarė Šančių šaulių sporto klubo „Kovas“ sportininkai. Grįžę olimpiečiai priešais faktišką „Kovo“ būstinę- Juozo, Stasio ir Zigmo Sabaliauskų namą- pasodino ąžuolą. 2008m. pagyvenusios moters veiklos centro„Juozapinės“ ir tuomečio seniūno iniciatyva buvo atidengtas paminklas pirmiesiems olimpiečiams.

6. KAUNO EVANGELIKŲ KRIKŠČIONIŲ BAPTISTŲ BAŽNYČIA
(Kranto 2-oji g. 5)
Kauno baptistų bendruomenė gyvuoja nuo XIXa. pabaigos, ją įsteigė iš užsienio atvykę darbininkai. Iki 1898m., kai buvo pastatyta bažnyčia (antri pagal senumą baptistų maldos namai Lietuvoje), pamaldos vykdavo privačiuose namuose. Po Pirmojo pasaulinio karo pamaldose pradėta vartoti ir lietuvių kalba, nors lietuviai vėliau įkūrė atskirą bendruomenę. Okupacijos metais maldos namai buvo paversti klubu, o po to - druskos sandėliu. 1990m. lapkričio 11 dieną maldos namai buvo grąžinti bendruomenei. Tiesa, prireikė dar beveik metų, kad avarinės būklės pastatas būtų suremontuotas ir pašventintas.

7. BUV. ŠANČIŲ SINAGOGA
(Sodų g. 36)
Viena iš dviejų išlikusių tarpukario Lietuvoje pastatytų mūrinių sinagogų, suprojektuota pažymint nepriklausomybės dešimtmetį 1929m. Statybą palengvino tai, kad Antanas Smetona leido paimti kreditą medienai. Sovietmečiu maldos namai virto kepykla. 2016m. brito Richardo Schofieldo įkurto litvakų fotografijos fondo iniciatyva sinagogoje surengtas performansas „The Kaunas Requiem“, suteikęs vilties, kad pastatas atgims kaip bendruomenės susibūrimo ir renginių vieta.

8. ŠILKMEDŽIAI
(Kranto 5-oji g. 7)
Iki paatogrąžio klimato juostos, kurioje šilkmedžiai auga patys, Lietuvai toloka. Visgi Kaune šie medžiai auga jau nuo 1904 metų. Ne tik botanikos sode, bet ir Šančiuose - jei praeidami rasite uogų, nebijokite paragauti. Jos valo kraują, gerina kraujo gamybą, gydo anemiją, turi antiseptinių ir uždegimą slopinamųjų savybių, padeda širdžiai, gydo nuo peršalimo.

9. M. VALANČIAUS MOKYKLA- DARŽELIS
(Kranto 5-oji g. 7)
Žymus tarpukario architektas Stasys Kudokas pasižymėjo kaip itin profesionalus edukacinės paskirties pastatų kūrėjas, tad Šančiams turėti jo 1935-aisiais suprojektuotą mokyklą - didelė garbė. M. Valančiaus mokykla-darželis - monumentalus pastatas, kuriame dera istorizmo ir modernizmo principai.

10. NAMAS, KURIAME GIMĖ IR JAUNYSTĖJE GYVENO POETĖ J. DEGUTYTĖ
(Kranto 6-oji g. 3)
„Poezija atveria žmogaus dvasinį gyvenimą. Tai ji pastato į vietą daiktus, įvykius, reiškinius, suteikia jiems tikrą dydį, tikrą mastą. Medis yra tiek gyvas, kiek jis gyvas žmogaus šyrdyje.“,- raše poetė romantikė Janina Degutytė (1928-1990), eilėraščius rašiusi nuo dešimties. Tai šiame name ji žengė pirmuosius savo žingsnius, ir kas paneigs, kad stovint greta mintys pačios ima eiliuotis?

11. A. ŠOCIKO NAMAS
(Pušyno g. 63)
128 kovos ir 118 pergalių, 73 kovos baigtos anksčiau laiko. Tai - Kaišiadorių rajone gimusio, bet savo gyvenimą visam laikui su Kaunu susiejusio, šiame name gyvenusio „ringo džentelmeno“, Helsinkio olimpinių žaidynių dalyvio Algirdo Šociko (1928-2012) karjeros pasiekimas. 1946- aisiais pirmąkart pasirodęs ringe boksininkas ne kartą įrodinėjo ir savo, kaip lietuvio, vertę. Po 11 metų ringę tapęs treneriu jis išugdė pirmąjį olimpinį Lietuvos čempioną Daną Pozniaką ir daugelį kitų garsių sportininkų.

12. ŠANČIŲ KIOSKAS IR SIENOS PIEŠINYS „JIS IR JI“
(A. Juozapavičiaus pr. 62)
Šančių kioskas - atvira visuomeninė veiklų platforma, kuri radosi per 2013m. renginį „Miesto tyrimai: viešumo patirtys“ ir nuspalvinta šančiškio Rafaelio. Čia nuolat kažkas vyksta, rengiami projektai, siūlomos ir įgyvendinamos idėjos. Įdomus jis ir tipologiškai - beveik 20 metų savarankiškai suręstame prekybos paviljone buvo parduodama kramtomoji guma, alus, cigaretės- akivaizdu, veiksmo netrūko. 2016m. per gatvės meno festivalį „Nykoka“ sieną greta kiosko papuošė Gražvydos Andrijauskaitės piešinys „Jis ir Ji“.

13. BUV. KAUNO TVIRTOVĖS ŠANČIŲ KARINIO MIESTELIO PAŠTO BALANDŽIŲ STOTIES VIRŠININKO NAMAS, DABAR ŠANČIŲ PARAPIJOS VDC
(A. Juozapavičiaus pr. 60A)
Šančių parapijos vaikų dienos centras - įdomios Šančių karinio miestelio istorijos dalis. Tai, deja, neišlikusios pašto balandžių stoties viršininko namas. Pačioje stotyje, įsteigtoje 1901m., buvo laikomi net 328 balandžiai, įveikdavę 304km iki Baranovičių.

14. ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES BAŽNYČIA
(A. Juozapavičiaus pr. 60)
Modernistinės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios formos- nedažnas reiškinys sakralinėje tarpukario architektūroje. Įdomu ir tai, kad pastato stogas - tai viena pirmųjų plonasienės gelžbetoninės kevalinės konstrukcijos pavyzdžių mūsų šalyje. Tiesa, iki bažnyčios pašventinimo 1938m. teko išlieti daug prakaito- net keliskart keitėsi pastato architektai (sakoma, dėl nesutarimų su klebonu), o kol apskritai buvo nutarta ją statyti, šančiškiai iš tankiai apgyvendintos savo parapijos eidavo net į Karmelitų bažnyčią. Apsidairykite - bažnyčią puošia žymaus Lietuvos monumentalisto ir scenografo Liudo Truikio freska „Angelai“, galiniuose languose - Stasio Ušinskio vitražai, sukurti jau po karo.

15. BUV. PAŠTAS
(A. Juozapavičiaus pr. 56)
Pirmojo mūrinio Šančių pašto svarbą puikiai iliustruoja 1934m. „Lietuvos aide“ paskelbta žinutė: „Šančiuose, netoli katalikų parapijos bažnyčios, automatinei telefono stočiai ir pašto įstaigai jau pradėti statyti trijų su puse aukštų rūmai. Šiemet numatoma pastatyti rūmus ligi stogo, o ateinančiais metais balandžio mėnesį jie turi būti baigti. Rūmų projektą sudarė inž. Dušauskas“.

16. ŠANČIŲ BIBLIOTEKA
(Sandėlių g. 7)
Viešųjų bibliotekų istorija Šančiuose ir apskritai Kaune prasidėjo 1923m. sausio mėn. - prie pradinės mokyklos A. Juozapavičiaus pr. 44 atidaryta „Šančių liaudies skaitykla“ netrukus perkelta į Gutmano namus (A. Juozapavičiaus pr. 65), 1932m. - į A. Juozapavičiaus pr. 79. Biblioteką lankė vaikai ir fabrikų darbuotojai. Kai Drobės ir Sandėlų g. kampe buvo pastatyta pradinė mokykla, 1940m. į šalia esantį priestatą įsikėlė biblioteka. Karo metais ji buvo iškelta į kitas patalpas, o 1947m. sugrįžo į Sandėlių g., kurioje skaitytojų laukia iki šiol.

17. BALTIJOS CIRKAS IR KLOUNŲ MUZIEJUS
(Drobės g. 31)
Nors cirko vaidinimai čia reti, būtent Drobės g. esančiame margaspalvių namų komplekse „žiemoja“, numerius kuria ir kitais darbais užsiima cirko artistai. Be to, čia veikia kelis tūkstančius egzempliorių saugantis Klounų muziejus, o būsimoji artistų karta, į treniruotes suvažiuojanti iš viso Kauno ir jo rajono, repetuoja beveik kasdien.

18. BUV. E. RAJANO LIGONINĖ
(A. Juozapavičiaus pr. 44)
Amerikos Raudonojo Kryžiaus gydytojas pulkininkas Edvardas Rajanas 1922 m. pasirūpino, kad Šančiuose rastųsi Kūdikių ir motinų sveikatos globos centras bei ligoninė – ji pavadinta geradario vardu. Vėliau Prezidentas pulkininką už labdaringą veiklą apdovanojo Vyčio Kryžiumi.

19. BUV. KAUNO TVIRTOVĖ ŠANČIŲ KARINIO MIESTELIO KAREIVINIŲ PASTATŲ KOMPLEKSAS
(A. Juozapavičiaus pr.)

20. BUV. PUSKARININKIŲ NAMAI
(A. Juozapavičiaus pr. (15,30,32,36,40), priešais kareivines)
Kairėje A. Juozapavičiaus pr. pusėje, priešais kareivines, buvo statomi mediniai vieno aukšto gyvenamieji namai puskarininkiams, dekoruoti kiaurapjūviais drožiniais. Tokių pastatų yra ir Drobės g., kur jie sudaro uždarą kvartalą.

21. BUV. KARININKŲ NAMAI
(A. Juozapavičiaus pr. (30B, 32B, 34, 44, 46B, 48B ir kt.))
Kairėje A. Juozapavičiaus pr. pusėje, kaip ir puskarininkių namai, buvo statomi butai karininkams. Tai mūriniai raudonų plytų dviejų aukštų pastatai, puošti pasitelkiant „plytų stiliaus“ puošybą.

22. BUV. KAREIVINĖS
(A. Juozapavičiaus pr. 7, 27, 31,31B)
Kauno tvirtovės pastatai Žemuosiuose Šančiuose vieni seniausių – statyti XIX a. antrojoje pusėje. 1886 – 1896 m. Šančiuose buvo pastatyti 365 įvairios paskirties tvirtovės objektai. Kareivinėse buvo dislokuoti 28-osios divizijos daliniai: 109-asis Volgos pėstininkų ir 110-asis Kamos pėstininkų pulkai.
Tarpukariu kareivinėse buvo įsikūrusi Lietuvos Respublikos kariuomenė. Po 1945 m. kareivines perėmė sovietų kariškiai, o atkūrus nepriklausomybę jos ilgai nebuvo naudojamos. Šiandien kareivinės vėl atgijusios, čia įrengti ir toliau įrengiami šiuolaikiški butai, veikia įmonės, mokykla. Viename atnaujintų korpusų gyveno ir Kauno bendruomenės šviesulys filosofas Leonidas Donskis, staiga miręs 2016 m. rugsėjo mėn.

23. KOPŪSTŲ LAUKAS (BUV. KAUNO TVIRTOVĖS ŠANČIŲ KARINIO MIESTELIO DARŽOVIO SANDĖLIAI)
(Suomių g. 21E)
Draugiška zona/ Kopūstų laukas – tai šančiškių Vitos Gelūnienės ir Edo Carrollio inicijuotas bendruomenės meno projektas, veikiantis dvidešimt metų buvusioje „niekieno žemėje“ – karinio miestelio daržovių sandėlių teritorijoje. 2015 m. projektas buvo įtrauktas į „Kauno bienalės“ programą.

24-25. BUV. CERKVĖS, VĖLIAU BAŽNYČIOS VIETA, DABAR VILIJOS PARKAS IR PAMINKLAS KARIAMS SAVANORIAMS
(A. Juozapavičiaus pr. 20)
1896 m. čia pastatyta 109-ojo Volgos pėstininkų pulko Dievo Motinos Globėjos cerkvė, tarpukariu pertvarkyta į Lietuvos kariuomenės Šančių įgulos karių katalikų bažnyčią. 1919-1920 m. greta palaidoti žuvę ir mirę Lietuvos kariai. 1931 m. pastatytas altoriaus pavidalo paminklas „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ (projekto aut. S. Stanišauskas). Prie paminklo kariai duodavo priesaiką, valstybinių iškilmių proga lankydavosi Prezidentas Antanas Smetona. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia paversta sandėliu, karių kapai sulyginti su žeme, paminklas nugriautas. 1950 m. po gaisro nugriauta ir pati bažnyčia. Šančių tikinčiųjų bendruomenės iniciatyva buvusios bažnyčios vietoje 1991 m. rugsėjo 14 d. pašventintas ąžuolinis kryžius (aut. R. P. Bakanauskas), o 1994 m. aplink esanti teritorija pavadinta Vilijos parku. Tiesa, šančiškiai iki šiol nėra tikri, ar tai tinkamiausias pavadinimas.

26. ŠANČIŲ GAISRINĖ
(Rusų g. 4)
„Kauno miesto taryba, matydama, kad šauliai suorganizavo ugniagesių komandą, šaulius ugniagesius parėmė: Rusų gatvėje pastatė dviejų aukštų ugniagesiams pritaikintus rūmus“, - 1934 m. vasario mėn. rašė „Lietuvos aido“ žurnalistas, tik pamiršo paminėti, kad rūmus projektavo garsus tarpukario architektas Stasys Kudokas.

27. SENOSIO ŠANČIŲ KAPINĖS
(A. Juozapavičiau pr. prie Nemuno)
Senosiose kapinėse ilsisi Šančių bajorai Fanstiliai, pramonininkai Šmidtai ir kitos žymios rajono asmenybės, kurių amžinojo poilsio vietos pažymėtos originaliais antkapiais. Pačios kapinės (padalytos į keturias dalis krikščionims, kitatikiams, nekrikštams ir savižudžiams) netoli dabartinio Vilijos parko oficialiai įsteigtos 1901 m., nors laidojama čia buvo ir anksčiau.

28. ŠANČIŲ LOBIS
(Šalia tilto per Nemuną)
1933 m. kovo 24 d. žvejoti išsirengę šančiškiai Jonas Giedraitis ir Jonas Vilkevičius tokio laimikio tikrai nesitikėjo - jie rado tikrą lobį, kurį sudarė 85 lietuviškos „Pečatj“ tipo monetos, 2 moldaviškos monetos, vienas sveikas ir keturi pusės sidabrinių lydynių bei dvi sidabrinės apyrankės. Lobį žvejai netruko išparceliuoti, tad muziejaus direktoriaus prof. Eduardo Volterio pastangomis jį teko supirkinėti. Šiandien Šančių lobį saugo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

29. RETRO NUOTRAUKŲ PARODA ANT BUV. „METALO“ FABRIKO TVOROS
(A. Juozapavičiaus pr. 82)

30. KTU VAIŽGANTO PROGIMNAZIJA
(Skuodo g. 27)
Dar vienas architekto Stasio Kudoko suprojektuotas pastatas, kurio atidarymas 1938 m. tapo tikra švente bendruomenės moksleiviams - atidaryta buvusi 6-oji gimnazija, šiandien vadinama KTU Vaižganto progimnazija. Pastato statyba ir įrengimas tarpukariu kainavo net 1 mln. litų. Šią mokyklą baigė rašytojas Jurgis Gimberis, aktorė Monika Mironaitė, architektas Jurgis Vanagas, kurio knyga „Šančių praeities takais: prisiminimai“. 2016 m. perleista jau 4 kartą.

31. AUKŠTŲJŲ ŠANČIŲ ĄŽUOLYNAS

32. AUKŠTŲJŲ ŠANČIŲ PILIAKALNIS

33. ROMUVIEČIŲ ĄŽUOLAS
Aukštųjų Šančių ąžuolynas - ne toks ir tolimas „didžiojo“ ąžuolyno giminaitis – tai, kas liko iškirtus Kauną supusią ąžuolų girią. Čia pat stūkso ir kelių tūkstančių metų senumo 30 m aukščio Aukštųjų Šančių piliakalnis. Greta jo - aukuras, kurį prieš keletą metų, norėdami pažymėti Aukštųjų Šančių ąžuolyno parko projekto pradžią, įrengė Kauno romuviečiai. Artimiausias aukuro kaimynas - Perkūno vija pažymėtas ąžuolas, aplink kurį planuojama įrengti paleoastronominį lietuvių kalendorių.

34. KARIŲ KAPAI
(Ašmenos 1-osios ir Jaunųjų Talkininkų g. kampas)
Tai vienos unikaliausių kapinių Lietuvoje, kuriose istoriškai susiformavo net 7 kvartalai – greta S. Dariaus ir S. Girėno čia ilsisi ir keturi komunarai, 1922 – 1940 m. žuvę Lietuvos kareiviai. Šalia - tarybinio kario skulptūra, kapinės ir vokiečių kareivių memorialas. 


Nuotraukos autorius - "Unseen Pictures"

Skaityti daugiau

taip pat gali patikti

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis

Užsisakyti naujienlaiškį