Maršrutai į sąrašą

PASIVAIKŠČIOJIMAS HANZOS MIESTE

Šis maršrutas skirtas susipažinti su viduramžių Kaunu, kuomet Kaunas garsėjo prekybiniais ryšiais, o jame šurmuliavo Hanzos pirkliai. Savarankiškai keliaudami, susipažinsite su miesto istorija, pajusite viduramžių dvasią, aplankysite seniausius Kauno objektus, kurie jau nuo viduramžių formavo Kauno savitumą bei garsino miestą Europoje.

1. Kauno pilis (Pilies g. 17)
Nemuno ir Neries santakoje esanti pilis buvo pastatyta XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti. Lietuvoje tai ne tik viena iš pirmųjų mūrinė pilis, bet ir vienintelė, turinti dvi eiles gynybinių sienų. Aplink šį gotikinį gynybinį statinį kūrėsi gyvenvietė, išaugusi į dabartinį miestą. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose pilis paminėta 1361 m., kuomet ji buvo sugriauta kryžiuočių. Kelis kartus atstatyta, savo reikšmę pilis prarado 1408 m. Kaunui suteikus Magdeburgo teises ir visam miesto gyvenimui persikėlus į tuometinę Turgaus (Rotušės) aikštę. Šiuo metu Kauno pilyje veikia Kauno miesto muziejaus padalinys, o jos prieigose kasmet vyksta kultūriniai miesto renginiai.

2. Santakos parkas.
Nemuno ir Neries upių santakoje esantis parkas – populiari miestiečių ir miesto svečių pramogų vieta, kurioje galima pasimėgauti miesto renginiais, sportuoti, mažiesiems – smagiai praleisti laiką vaikų žaidimo aikštelėje. Santakos parke yra gausybė lankytinų vietų: aukuras, kuriame buvo atliekamos pagoniškos apeigos, Popiežiaus kalnelis, kur 1993 m. lankėsi ir Šv. Mišias laikė popiežius Jonas Paulius II, Jono Pauliaus II statula, Šv. Jurgio bažnyčia su Bernardinų vienuolyno ansambliu, Kauno pilis.

3. Šv. Jurgio bažnyčia (Papilio g. 7)
Nuo XV a. upių santakoje stovinti bažnyčia – tai gotikinis statinys ir viena seniausių bažnyčių Kaune, skirta mieste įsikūrusiems vienuoliams bernardinams. Bažnyčios interjere vyrauja gotikinio stiliaus likučiai, persipynę su barokinės įrangos fragmentais. Pietinėje bažnyčios pusėje –¬¬ veikiantis vienuolynas. Šiandien bažnyčia atvira tikintiesiems ir miesto svečiams, o prie centrinio altoriaus galima apžiūrėti išlikusias katakombas.

4. Rotušės aikštė.
Tai Viduramžių Kauno centras, kuriame vykdavo aktyvi prekyba, ir būdinga Europos miestų turgaus aikštėms paplitusi veikla. Aplink aikštę matosi turtingų pirklių ir miesto valdžios atstovų namai. Tie namai, kurie iš raudonų plytų – statyti XV a. pab. – XVI a. pr. gotikos stiliuje. Rotušės aikštėje galima pasigrožėti tokiais istoriniais pastatais kaip Rotušė, Jezuitų bažnyčios ansamblis. 

Rotušė (Rotušės a. 15). Dažnai vadinama „Baltąja gulbe”. Pradėta statyti 1542 m., Rotušė turi gotikos, renesanso, vėlyvojo baroko bei ankstyvojo klasicizmo bruožų. Įvairiais amžiais Rotušės paskirtis buvo skirtinga: čia vykdavo pagrindiniai miesto turgūs, mugės, teismai, po Rotušės pastato grindiniu veikė 9 vaško lydymo krosnys, veikė kalėjimas, prekių sandėliai. Šiuo metu Rotušėje sudaromos santuokos ceremonijos, vyksta oficialūs renginiai, veikia Kauno miesto ir Keramikos muziejai, turizmo informacijos centras.

5. Perkūno namas (Aleksoto g. 6)
Tai orginaliausias ir įspūdingiausias gotikinio stiliaus gyvenamasis namas Lietuvoje. Manoma, kad namas pastatytas XV a. II pusėje, apipintas istorijomis apie Hanzos bendruomenės pirklius bei XIX a. sienoje rastą Perkūno statulėlę. Šiame pastate 1843 m. įsteigtas pirmasis Kauno Dramos teatras. Dabar perkūno namas priklauso Jėzuitų gimnazijai, viduje įrengta A. Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos ekspozicija, rengiamos parodos, organizuojamos teatralizuotos ekskursijos, tradicinių amatų dirbtuvėlės.

6. Vytauto bažnyčia (Aleksoto g. 3)
Vienas iš pirmųjų gotikinių statinių Kaune, pastatytas XV a. Šis statinys priklausė Pranciškonų vienuoliams, Napoleono karų metu jame buvo karinės amunicijos sandėlis, 1845–1953 m. čia veikė Ortodoksų katedra. Čia palaidotas rašytojas kanauninkas J. Tumas – Vaižgantas, o šalia bažnyčios yra įsikūręs ir kanauninko memorialinis muziejus. Akmenimis grįstu taku nuo bažnyčios patogu prieiti prie Nemuno ir šalia esančiame Daugirdo amfiteatre pasiklausyti vasaromis skambančios muzikos, pasigrožėti panoraminiais vaizdais ar pasimėgauti vasaros kinu.

7. Vytauto Didžiojo tiltas.
Ilgą laiką vadintas Aleksoto, dabar Vytauto Didžiojo, tiltas jungia Aleksotą su Senamiesčiu. Nuo XIX a. – tai ilgiausias tiltas, kuriuo persikelti reikėdavo net 13 dienų (dėl senojo ir naujojo kalendorių skirtumo). Per II pasaulinį karą du kartus sprogdintas tiltas atgimė 1948 m. (arch. L.Kazarinskis), o tilto pakeliamosios dalies mechanizmas vertingas ir šiandien. Persikėlus per Nemuną, galima išbandyti funikulierių ir pasikelti į Aleksoto apžvalgos aikštelę, kur atsiveria nuostabi Kauno panorama.

8. Muitinės g.
Ši gatvė viduramžiais buvo vadinama vokiečių kampu, nes čia gyveno ar apsistodavo šios tautos pirkliai ar amatininkai, atvykę į Kauną prekybos tikslais. Šioje gatvėje bene geriausiai vokišką kultūrą Kauno mieste reprezentuoja Evangelikų-liuteronų bažnyčia ir buvę liuteronų konsistorijos namai, statyti XVII amžiuje (dabartinis Vilniaus dailės akademijos, Kauno dailės fakultetas).

9. Vilniaus g.
Tai pagrindinė ir pati gražiausia Senamiesčio gatvė, skirta tik pėstiesiems. Yra išlikusių pastatų iš XVI a., kai kurie rekonstruoti. Net unikalios telefonų būdelės rodo, kad jūs einate gatve, kuri jungia senąjį ir naująjį miestą. Visai šalia Rotušės aikštės - vienintelė gotikinė bazilikinio stiliaus bažnyčia ir pats didžiausias gotikinis sakralinio tipo pastatas Lietuvoje - Šv. Apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedra bazilika. Seniausioje miesto gatvėje vyksta tradiciniai Kauno miesto ir Hanza dienų renginiai, kasmetinės „Kaziuko mugės“ ir kt.

Skaityti daugiau

taip pat gali patikti

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis

Užsisakyti naujienlaiškį