lt
2020-01-24 į sąrašą

2020-ieji Kaune – urbanistinio virsmo metai

Daugumoje NT sektoriaus krypčių ne tik užbaigiami, bet ir planuojami nauji ryškūs projektai.

Sumuojant praėjusių ir ateinančių metų Kauno nekilnojamojo turto (NT) rinkos ir urbanistinius miesto pokyčius, pirmiausia į akis krinta užbaigiamų projektų gausa. Pasak VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyriausiojo projektų vadovo Andriaus Veršinsko, tikėtina, kad 2020-tuosius galėsime vadinti virsmo metais: „Iš vienos pusės, baigiami didesni projektai, kurių atidarymo laukta pastaruosius kelerius metus; iš kitos pusės, duodamas tiesioginis arba netiesioginis startas stambesniems projektams, kurie pretenduoja tapti vienais ryškiausių per ateinančius penketą ar daugiau metų“.

Jam pritaria ir Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklo narė Živilė Šimkutė, minėdama atidarytus parkus (Draugystės, Dainavos, Kalniečių ir kt.), užbaigiamas Laisvės alėjos, Vienybės aikštės rekonstrukcijas, vykstančius Soboro atnaujinimo darbus. „Sakyčiau, kad pernai metus galime vadinti projektų užbaigimo laikotarpiu, dar kartą parodžiusiu, kad miesto investicija į viešąją infrastruktūrą skatina privačius NT projektus. Tai, pavyzdžiui, puikiai įrodo Savanorių prospekte vykstančios konversijos, ypač aplink parkus, liudijančios, kad apgalvotos viešųjų erdvių rekonstrukcijos duoda impulsą aplinkinėms teritorijoms, o infrastruktūros tvarkymas, ypač želdynų – kelia pridėtinę aplinkinio NT vertę. Žinoma, akivaizdus ir Naujamiesčio gražėjimas – vis daugiau pastatų tvarkosi fasadus, rekonstruojasi tiek pasinaudodami Paveldotvarkos programa, tiek savo lėšomis. Kuo daugiau miestas investuoja į gražėjančią aplinką – šaligatvius, medžius, takų pritaikymą šeimoms ir pan., tuo daugiau grąžos gauna pritraukdamas naujus projektus ir gyventojus.“

Laukiama stambių projektų starto

Daugumoje NT sektoriaus krypčių ne tik užbaigiami, bet ir planuojami nauji ryškūs projektai: rangos darbų konkursas paskelbtas Mokslo salos statybai, analogiškas konkursas bus paskelbtas pėsčiųjų-dviračių tilto statybai iš Senamiesčio į Nemuno salą, žvelgiant į dar tolimesnę salos perspektyvą, tikimasi Žalgirio arenos baseino bei SPA zonos projekto.

„Iš šių projektų neabejotinai didžiausios reikšmės turės Mokslo sala – tikėtina, savo įtaka miestui beveik prilygsianti Žalgirio arenai,“ – mano A. Veršinskas.

Apgyvendinimo paslaugų segmente šiemet duris atvers pirmasis naujų viešbučių plėtros ir bendrai sektoriaus atgimimo pranašas – „Moxy“ viešbutis. Pasak A. Veršinsko, šie metai turėtų atnešti ir daugiau gerų naujienų: kai kurie ilgai erzinę vaiduokliai miesto centre turėtų sulaukti savo jei ir ne faktinės pabaigos, tai bent pabaigos pradžios.

Siekis tapti UNESCO paveldo dalimi

Žvelgiant į ateities perspektyvas, minėtinas Kauno siekis įtraukti miesto tarpukario architektūrą į UNESCO nekilnojamojo kultūros paveldo sąrašą: nuo 2016 metų suformuota grupė ruošia dokumentus nominacijai į UNESCO sąrašą traukti ne tik Naujamiestį, bet ir Žaliakalnį – kvartalus greta Vydūno al., Kauko masyvą, Perkūno alėją.

Pasak Ž. Šimkutės, tai ne tik didelė garbė ir atsakomybė, bet ir puiki galimybė miestui pritraukti naujas investicijas, turistų srautus. „Stereotipinė nuomonė, neva UNESCO statusas yra ribojantis, neleisiantis nieko vystyti, yra klaidinga: atvirkščiai, Kaunas pretenduoja į UNESCO sąrašą ne tik už išskirtinę tarpukario architektūrą, bet ir už darnų miesto vystymąsi įvairiais laikotarpiais. Todėl pirmiausia turime kalbėti apie tai, kaip miestui nesustoti ir vystytis toliau, gerbiant ir stiprinant vertingąsias Kauno Naujamiesčio ir Žaliakalnio savybes.“

Urbanistės teigimu, kaip rodo kitų miestų pavyzdžiai, UNESCO saugomo paveldo statusas pritraukia įvairesnius verslus, žmonės skatinami atsinaujinti savo gyvenamąją aplinką, o patys miestai – puoselėti viešąsias erdves ir darniai atgimti.

„Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija
A. Aleksandravičiaus nuotr.

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis