Susikabinti rankomis su dviem milijonais žmonių dėl laisvės. Tam 1989 m. rugpjūčio 23 d. pasiryžo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, stoję į 600 km ilgio Baltijos kelią – žmonių grandinę, sujungusią tris valstybes dėl laisvės siekio.

Baltijos kelias buvo atsakas į 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto ir slaptųjų protokolų, kurie panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę, metines.

Šis aktas leido Sovietų Sąjungai išplėsti savo įtakos ribas Vidurio bei Rytų Europoje ir okupuoti ištisas tautas. XX a. 9-ajame dešimtmetyje Baltijos šalyse susikūrė masiniai judėjimai prieš sovietinę sistemą, kurie į mitingus sukviesdavo daugiatūkstantines minias Vilniuje, Rygoje ir Taline. Vienas iš šių judėjimų rezultatų buvo ir Baltijos kelias.



Baltijos kelias atkreipė viso pasaulio dėmesį ir sukėlė nuostabą savo masiškumu ir taikingumu. Jis ne tik tarptautiniu mastu demonstravo bendrą trijų valstybių kovą, bet ir suteikė postūmį demokratiniams judėjimams kitose pasaulio šalyse.

Stiprus trijų tautų brolybės, vienybės ir bendro tikslo jausmas tapo svarbiu politiniu veiksniu siekiant laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo. Šią taikią politinę demonstraciją liudijančių dokumentų kolekcija buvo įrašyta į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Baltijos kelio, Lietuvoje nusidriekusio atkarpa Vilnius-Širvintos-Ukmergė-Panevėžys-Pasvalys, atminimo ženklų, bylojančių jaudinančią istoriją, galima rasti ir šiandien.

Visą maršrutą rasite čia, o kaunietiška stotelė – Lietuvos aviacijos muziejuje, kur saugomas lėktuvas AN-2, mėtęs virš Baltijos kelio gėles ir skraidinęs reporterius.

Kildamas iš Kauno aerodromo, lėktuvas buvo pakrautas maždaug pusantros tonos žmonių atneštų gelių, surištų į puokštes. Kai kurios jų – su pasveikinimų atvirukais. Tai tebuvo vieno iš trijų sunkvežimių su gėlėmis krovinys, aklinai užpildęs lėktuvo liemenį. Pasak skrydžio dalyvio Petro Bėtos: „lėktuvui kylant, dėl gėlių krovinio skridusiems neliko vietos ant grindų, todėl gulėjo ant gėlių kilimo. Maža to, lėktuvo durys neatsidarė, todėl pilotas Vytautas Tamošiūnas, atlikęs skrydžio leidimo formalumus, į lėktuvą įlipo per... orlaidę...“

Maršrutas sukurtas įgyvendinant projektą „Lankstuko, skirto Baltijos kelio istorijai įamžinti, sukūrimas ir gamyba“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

„Keliauk Lietuvoje“ inf.
Mindaugo Kavaliausko nuotr.