Tvirtovė Kauną ėmė juosti prieš daugiau nei šimtą metų, nujaučiant Pirmąjį pasaulinį karą. XIX a. pabaigoje, pablogėjus Rusijos ir Vokietijos dvišaliams santykiams, atsigręžta į Kauną – bene labiausiai į vakarus nutolusią Rusijos imperijos vietą. Išvystytos infrastruktūros, dviejų didelių upių santakoje įsikūręs miestas, kuriame kirtosi svarbios geležinkelio linijos, turėjo tapti esminiu gynybos tašku.
1879 m. liepos 7 d. Rusijos imperatorius Aleksandras II patvirtino karinės vadovybės pasiūlymą statyti tvirtovę Kaune. Visas Kaunas turėjo būti paverstas tvirtove. Ją sudarė apie 750 objektų: baterijos, sandėliai, ligoninės, cerkvės, kareivinės, administraciniai pastatai ir t. t. Šiandien jų išlikę apie 250. Didžiausio dėmesio sulaukia esminiai objektai – fortai.
Prasidėjus konfliktui, Kauno tvirtovė griuvo: nors ir moderniausia Rusijos imperijoje, ji pralaužta jau po 11 dienų. Kauno tvirtovė buvo bejėgė prieš XIX a. pab.–XX a. pr. sparčiai tobulėjusią karinę techniką, ypač artileriją. Visi bandymai modernizuoti fortus buvo pavėluoti. Po karo projektas prarado gynybinę paskirtį. Bent 4 fortai liko nebaigti: Palemono, Romainių, Maros ir Domeikavos.
Šiuo metu Kauno tvirtovės priežiūra ir konservacija užsiima Kauno tvirtovės parkas, Kauno tvirtovės asociacija, kiekvienas fortas turi savo įgulą, o tvarkytis padeda vietos bendruomenių savanoriai. 2018 m. rudenį vyko pirmasis įvairias meno sritis ir dar įvairesnius menininkus, kai kuriuos – pirmą kartą, į fortus ir juos supančius objektus suginęs festivalis „Baterija“. 2020 m. vasarą ėmė veikti ilgai laukta Karo technikos ekspozicija VI forte, kituose vyksta ekskursijos, bendruomenių susiėjimai, meno įvykiai… Bet pradėkime nuo pirmojo!
I fortas / Šiltnamių g., Kazliškiai
Labiausiai nutolęs į vakarus, mažiausiai urbanizuotas fortas. Šiandien, kaip ir keli kiti, okupuotas šikšnosparnių. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių artilerija fortą smarkiai apgriovė. Dalis forto patalpų užsemtos. Sovietų okupacijos metais nesaugotas, todėl nukentėjo ne mažiau negu per karą: panaudotas ūkio reikmėms, išardyta dalis vertingų fasado elementų. Šiuo metu aptvarkytas: vykdomos ekskursijos, veikia žirgynas, organizuojami įvairūs renginiai. Netoliese – įspūdingo grožio Marvelės upės slėnis ir kaskados. Siekiant apsaugoti šikšnosparnių populiaciją, visų forto požemių lankymas yra draudžiamas nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. Jei norite ekskursijos po šį fortą, kreipkitės į Kauno tvirtovės parką. O čia – karantino metu forte susuktas vaizdo klipas!
Priešingai negu I-asis, šis fortas – smarkiai urbanizuotas. Aplinkui išsidėstė Julijanavos ir Kazliškių gyvenvietės. Penkiakampis forto planas formavo net jų gatvių tinklo planą. Šis fortas – labiausiai nukentėjęs Pirmojo pasaulinio karo metu. Šiek tiek nukentėjo ir per Antrąjį pasaulinį, bombarduojant Aleksoto aerodromą. Dėl kelių skaudžių nelaimių per pastaruosius metus daugelis įėjimų yra užtverti. Teigiama, kad dėl menkai forte vystytos veiklos jame tikriausiai dar galima rasti kareivių palaikų ir nesprogusių šimtamečių kovinių užtaisų. Šią vasarą II fortą pažinti kviečia Kauno tvirtovės gidas Juozas Pleita – jis ekskursijas organizuoja antradieniais. Daugiau informacijos rasite čia.
Palyginus su pirmais dviem, III-iasis fortas konflikto metu nukentėjo mažiau. Jame dar galima pamatyti originalių forto detalių: durų, laiptų, turėklų ir t. t. Fortas smarkiai urbanizuotas: aplink gyvenamieji kvartalai, dalis jo teritorijos privatizuota. Šiuo metu tai vienas geriausiai išsilaikiusių ir aktyviausiai naudojamų Kauno tvirtovės objektų, aktyvios vietos bendruomenės dėka sutvarkytas ir perleistas visuomenės poreikiams. Kol čia nežiemoja šikšnosparniai, forte vyksta įvairūs renginiai, veikia bendruomenės centras, nuolatinė Lietuvos kariuomenės aprangos ekspozicija, organizuojamos ekskursijos. Iki pat forto teritorijos galima atvykti viešuoju transportu.
Caro armijos vadovybė planavo, kad šiam fortui teks pirmajam atremti priešo ugnį. Vis dėlto IV-asis fortas gynyboje dalyvavo nedaug. Įtvirtinimas asimetriškas, keturkampis. Teigiama, kad tai vienas geriausių savo meto fortifikacinių statinių. Vokiečių okupacijos metais forte nužudyta apie 4000 žydų. 1998–1999 m. IV fortas buvo valomas, išminuojamas, tačiau vėliau dėl nutraukto finansavimo darbai sustojo. 2012 m. teritorija vėl sutvarkyta, tačiau dalis erdvių ir patalpų dėl sugadintos drenažo sistemos liko užsemtos. IV forte Juozo Pleitos vedamos ekskursijos vyksta ketvirtadieniais. Daugiau informacijos čia.
Vienas sudėtingiausių Kauno tvirtovės statinių, nes įrengtas atsižvelgiant į kalnuotą reljefą. Dėl to tapo tuomet brangiausiai kainavusiu Kauno tvirtovės objektu. Pirmojo pasaulinio karo metu beveik nenukentėjo, bet keletas statinių sunaikinti besitraukiančių karių. Antrojo pasaulinio karo metais forte įvyko didelis sprogimas, kurio aplinkybės tiksliai nežinomos. Įsikūręs prie pat Kauno marių, labai vaizdingoje vietoje. Įtvirtinimai tvarkomi, didelę dalį teritorijos užima aktyviai veikiantis dažasvydžio klubas. Ekskursijas šiame forte organizuoja TripGuru.
Per du pasaulinius karus fortas beveik nenukentėjo. Tarpukariu veikė kaip karo kalėjimas, čia sušaudyti žymieji keturi komunarai. Antrojo pasaulinio karo metais čia žuvo apie 35 tūkst. karo belaisvių. Vėliau čia pradėtas formuoti kryžių kalnelis tūkstančiams aukų atminti. Į šį fortą iš sostinės perkelta Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicija – nuo liepos 1 d. ją galima aplankyti, o kaip tai padaryti, skaitykite čia.
Įsikūręs netoli LSMUL Kauno klinikų. Dalis forto teritorijos, grioviai ir pylimai pastebimi važiuojant Sukilėlių prospektu. Įtvirtinime niekada nevyko kariniai veiksmai. Nacių okupacijos metais čia buvo pirmoji Lietuvoje koncentracijos stovykla, kurioje nužudyta daugiau kaip 5000 žydų. Labiausiai fortas nukentėjo sovietų okupacijos metais: perstatant sunaikinta daugybė originalių detalių. Šiuo metu fortas privatizuotas, jame veikia muziejus, vykdomas neformalus vaikų švietimas. Aplinka smarkiai urbanizuota, netoliese – vienos judriausių Kauno miesto susisiekimo arterijų.
VII fortas. „Unseen Pictures“ nuotr.
Planuota Kaune statyti tik 7 fortus, tačiau ilgainiui nuspręsta įrengti dar du. Šio įtvirtinimo statyboje jau naudotas ir betonas, ne tik raudonos plytos. Tai pirmasis fortas, kuriame įrengta elektros instaliacija. Juokinga, kad įtvirtinimas neteko prasmės vos pastačius, nes dėl neapsižiūrėjimo sukonstruotas ant žemos kalvos, tad buvo atviras priešo ugniai nuo netolimų aukštumų. Didelė dalis forto ir senos technikos – po vandeniu. Aktyviai forto aplinka naudojasi aplinkiniai gyventojai, kurie čia įsirengė daržus. Visgi forte galite ne tik sužinoti, kada geriausia laistyti agurkus, bet ir išgirsti skaitomą poeziją ar pamatyti spektaklį. Daugiau informacijos - Šilainių sodai.
Naujausias ir moderniausias Kauno tvirtovės fortas, baigtas prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą – turbūt ir geriausiai pažįstamas kiekvienam kauniečiui ar keliaujančiam greitkeliu A1, nuo kurio matosi įspūdingo dydžio 1984 m. pastatytas paminklas fašizmo aukoms (skulptorius Alfonsas Ambraziūnas, architektai G. Baravykas ir V. Vielius, dailininkas K. Morkūnas). Tarpukariu veikė Kauno miesto sunkiųjų darbų kalėjimas, jame kalėję asmenys patys auginosi daržoves. 1940–1941 m. NKVD kalėjimas, vėliau – koncentracijos stovykla, kurioje nužudyta 30–50 tūkst. Lietuvos piliečių. 1958 m. forte įkurtas iki šiol veikiantis muziejus. Muziejuje eksponuojama nemažai skausmingų nacių ir sovietų vykdyto genocido artefaktų, vykdomos ekskursijos. Fortas renovuotas, galima aplankyti beveik visas jo patalpas.
IX fortas. „Unseen Pictures“ nuotr.
Parengta pagal A. Šapokos straipsnį, publikuotą 2018 m. gruodžio mėn. žurnale „Kaunas pilnas kultūros“.
