Šią vasarą Lietuvoje ne tik meteorų, bet ir medalių lietus – Lietuvos merginų U18 rinktinė triumfavo Europos čempionate, visą kalną apdovanojimų susižėrė ir plaukikai su Europos ir Pasaulio čempione kauniete Rūta Meilutyte priešakyje. Tad šį ar artimiausią kitą savaitgalį kviečiame Kaune pakeliauti sportininkų keliais ir jų pergalių pėdsakais. Pažadame – šis pasivaikščiojimas po Lietuvos sporto sostinę bus tik kelio į tolimesnes sėkmes pradžia. O dabar metas pasidomėti, kas gi sportiškiausio Kaune yra jau seniai, o kas – karštos naujienos.
Smalsiausieji jau turėjo progų aplankyti naująjį ką tik atnaujintame (ir, be abejo, sportui pritaikytame) Santakos parke iškilusį statinį – Krepšinio namus. Čia vyko šokio festivalio „Aura“ renginiai, Kauno bienalės paroda. Visgi pastatas kurtas jo didenybei krepšiniui, ir pagaliau galime pakviesti visus į ekspoziciją, skirtą šios sporto šakos Lietuvoje šimtmečiui.
Krepšinio sirgalių (ir jų atsivestų bičiulių – neatsikalbinėkit!) dėmesį parodoje patrauks iškovotų trofėjų ekspozicija bei garsioji Lietuvos sirgalių vėliava, išskleista daugelyje garsiausių pasaulio arenų. Tik spėkite dairytis – jūsų džiaugsmui čia garsiausi Lietuvos laimėjimai, fanų atributai, krepšinio kamuolių kolekcija.
Didžiosios puošmenos – 1937 m. iš II Europos vyrų krepšinio čempionato Rygoje parsivežtas Latvijos Prezidento Karlio Ulmanio įsteigtas prizas - sidabrinė lėkštė bei moterų pasiekimus Europos krepšinio čempionatuose primenanti 1938 m. iš Italijos parsivežta vicečempionėms skirta marmurinė-bronzinė Romos vilkės skulptūra. Ekspozicijos programoje – ir TV3 dokumentikos apie krepšinį serijos „Krepšinio namai“ filmas, unikali 20 minučių kelionė, apžvelgianti svarbiausius ir įdomiausius krepšinio įvykius.
Krepšinio namų nuotr.
Krepšinio namuose galite lankytis savarankiškai ar su gidu, vaikams siūlomos specialios edukacinės ekskursijos. Visų be išimties pabaigoje laukia siurprizas – asmenukė su mylimu krepšininku! Jei po turo išalkote, laukia čia pat įsikūręs baras „Pratęsimas“. Puikus pavadinimas, tiesa?
Dar viena stotelė – Krepšinio namų kieme. Juk krepšinis – ne tiesiog „pasiskolinta“ antroji Lietuvos religija, mūsų šalis susijusi ir su šios sporto šakos atsiradimu. Ar žinojote, kad 1891 m. Jamesui Naismithui paskelbus 13 pagrindinių žaidimo taisyklių, jau po metų tarp studenčių JAV įvyko pirmosios moterų krepšinio rungtynės, o jas surengė moterims skirtų krepšinio taisyklių autorė iš Alytaus rajono, Butrimonių, kilusi Senda Valvrojenska Berenson Abbott? Sendos skulptūrą rasite jos tėviškėje, o Kaune su smalsuoliais sveikinasi pats Jamesas Naismithas, rankose laikantis minėtas taisykles. Jo skulptūros autorius – Lukas Šiupšinskas.
Krepšinio namų nuotr.
Paėjėkime vos porą šimtų metrų, ir mes – dar vienoje sporto mekoje. Medaliai, taurės, diplomai, bateliai, ietys, dviračiai, kamuoliai – tūkstančiai geriausių Lietuvos sportininkų iškovotų trofėjų bei asmeninių daiktų sudaro nedidelio muziejaus, kurį įkūrė ir kuriam iki šiol vadovauja buvęs sportininkas Pranas Majauskas, fondus ir ekspoziciją. Tiesa, idėja įkurti Sporto muziejų kilo dar tarpukario Lietuvoje, bet tam sutrukdė karas, okupacijos.
Visgi 1982 m. su „kolegomis“ su sporto susijusius eksponatus ėmė kaupti dabartinis Vytauto Didžiojo karo muziejus. Tai jo muziejininkų sukauptų daiktų bei veteranų sudovanotų relikvijų pagrindu įkurtas dabartinis muziejus, oficialiai atidarytas 1991 m. rugpjūčio 2 d., IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių metu. Atskiroje patalpoje – ir Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. Beje, būtent šiame muziejuje Valdas Adamkus (jis iškovojo medalių 1948 m. Pavergtųjų Europos tautų olimpiadoje) paskelbė, kad sieks Lietuvos Prezidento posto.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Kauno centro panoramos nebeįsivaizduojame be „Žalgirio“ arenos, kuri Nemuno saloje atidaryta 2011 metais, jos architektas – Eugenijus Miliūnas. Tai vis dar moderniausia ir didžiausia multifunkcinė arena Baltijos šalyse, „Žalgirio“ krepšinio komandos ir daugiatūkstantinės klubo sirgalių jūros namai. Čia gerinami lankomumo rekordai, čia iškovojamos svarbiausios pergalės, čia maksimalus palaikymas iš fanų tribūnos. Tai paliudys tiek iš visos Lietuvos plūstantys sporto aistruoliai, tiek pirmąkart rungtynes stebintys Kauno svečiai iš užsienio. Taip pat arenoje nuolat koncertuoja Lietuvos ir užsienio atlikėjai, vyksta daug kitų įvairaus masto renginių.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Kauno m. savivaldybės archyvo nuotr.
Karščiausia (tiksliau, maloniai vėsinanti) naujiena – mažiau nei per dvejus metus Nemuno saloje pastatytas olimpinio dydžio baseinas su SPA zona ir sporto klubui skirta erdve. „Žalgirio“ arenos kolektyvo valdomą daugiafunkcį vandens sporto centrą planuojama atverti rugsėjį. Jau startavo registracija į plaukimo užsiėmimus – visi norintieji išmokti plaukti ar patobulinti įgūdžius, vietą grupėse gali užsirezervuoti internetu www.zalgirioarenosbaseinas.lt.
Žinoma, plaukikai Kaune nekamuoti troškulio ir iki šiol! Gerai ne vienai kartai žinomas, šiuolaikiškai atnaujintas „Girstučio baseinas“ skirtas ne tik profesionaliam, bet ir mėgėjiškam sportui ir laisvalaikiui. Čia paslaugos pritaikytos kiekvienam pagal poreikius ir amžių, užsiėmimai ir mankštos vyksta vandenyje bei salėje. Veikia ir plaukimo akademija „Banga“, kurioje vaikai mokomi plaukti nuo 4 m. amžiaus. Smagu, kad būtent „Girstučio“ paslaugomis naudojasi Lietuvos plaukimo rinktinė, priskynusi medalių šiemet. Taip pat – Lietuvos paralimpiečių komanda, kuri šią vasarą žmonių su negalia planetos plaukimo pirmenybėse iškovojo sidabro medalį.
Sugrįžtantys stadionas ir halė – Ąžuolyno glėbyje
Kai netrukus bus oficialiai baigta rekonstrukcija, Kaunas didžiuosis aukščiausios – ketvirtosios – UEFA kategorijos stadionu ir itin svarbiu miesto traukos tašku. Planuojama, kad čia vyks bent 15 renginių kasmet. Iš jų, ne mažiau kaip 10 – įtrauktų į sporto federacijų kalendorius.
O dabar šiek tiek istorijos. Pelkingoje Ąžuolyno vietoje istorinis stadionas atidarytas dar 1925 m. Netrukus rekonstruotas – 1936 m. čia sužaistos pirmosios rungtynės tarp Lietuvos ir Estijos futbolo rinktinių, kurias 2:0 laimėjo Lietuva. 1938 m. čia vyko pirmoji Tautinė olimpiada. Čia yra vykę Pasaulio lietuvių žaidynės, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė, Baltijos jūros šalių sporto žaidynės, Europos lengvosios atletikos pirmenybės, popiežiaus Jono Pauliaus II sutikimas, Europos U-19 futbolo čempionatas, mūsų rinktinės akistatos su prancūzais ir ispanais, FBK „Kaunas“ rungtynės su Glazgo „Rangers“.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Metas stabtelėti prie Kauno sporto halės, kurioje statybininkai irgi leidžia paskutines dienas. Būtent šioje per rekordinį pusmetį iškilusioje ir 1939 m. Europos krepšinio čempionato proga atidarytoje arenoje (dėl laiko stokos atsisakius daugeliui žymių architektų, ją suprojektavo inžinierius Anatolijus Rozenbliumas) pasiektos svarbiausios Pirmosios Respublikos ir sovietų okupacijos metų krepšinio pergalės. Čia gimė „Žalgirio“ legenda ir užsimezgė žurnalisto, laidos „Krepšinio pasaulyje“ kūrėjo Vido Mačiulio kultas.
Naujojo bendro halės ir stadiono valdytojo paieškos jau pradėtos. Apie atidarymo renginius būtinai paskelbsime visu garsumu.
Kad jau esame čia, Kauno sporto šerdyje, negalime neužsukti ir į Lietuvos sporto universitetą. Sunku suskaičiuoti, kiek Lietuvos čempionų ir jų trenerių baigę šią istorinę aukštąją mokyklą, veikiančią 1934 m. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotuose Kūno kultūros rūmuose. Institutas, akademija, universitetas – pavadinimai keičiasi, bet absolventų pasiekimams tai neturi jokios įtakos. Beje, LSU priklauso ir Žaliakalnyje, prie ledo arenos, esantis lengvosios atletikos maniežas.
O dabar, apžiūrėjus architektūrines puošmenas, atėjo laikas pasportuoti gamtoje. Dviračių ir pėsčiųjų bei bėgikų takai, treniruokliai jaunam ir senam ir daug kitų galimybių sportuoti bei palaikyti sportininkus yra viename seniausių Europos ąžuolynų. O Ąžuolynas ką tik patogiai renovuotas – sportuoti jame tik smagiau. Beje, parke slepiasi ir dar vienas įdomus sportinis akcentas. 1938 m., artėjant pirmajai Tautinei olimpiadai, čia sėdinčio žmogaus skulptūra, turėjusi reklamuoti atletišką kūną ir sveiką gyvenseną. Jos autorius – Viktoras Palys, o pozavo skulptūrai (ją rasite prie Vydūno alėjos) krepšininkas Petras Jankus. Jam, beje, patikėta ir nešti olimpinę vėliavą žaidynių atidaryme.
Na, privalome sekdami čempionų pėdsakais užsukti ir į mažąją Ąžuolyno dalį, vadinamą Vytauto parku. Ir gal net atsiklaupti! Juk 1919 m. liepos 13 d. parke įvyko pirmoji sporto – tiksliau, lengvosios atletikos – šventė. 2015 m. jos vietą Lietuvos sporto muziejaus direktoriaus Prano Majausko iniciatyva pažymėjo paminklinis akmuo. Šiame parke vyko ir pirmosios krepšinio – beje, moterų – treniruotės bei rungtynės nepriklausomoje Lietuvoje. Futbolo – taip pat!
Aušros gatvėje Žaliakalnyje esančioje ledo arenoje „Baltų ainiai“ savo karjerą pradėjo ne vienas vėliau išgarsėjęs ledo šokėjas ar ledo ritulininkas. Dabar čia treniruojasi dešimtys vaikų, norinčių tapti žvaigždėmis. Kerlingas irgi žaidžiamas.
Prie aukščiau aptarto Girstučio baseino 2022 m. atidaryti ir naujieji Kauno ledo rūmai – tiesa, vos pastačius juos čia kurį laiką veikė vakcinacijos centras. Na, bet pagerėjus laikams net dvejose aikštėse vyksta masiniai čiuožimai, čia treniruojasi vyrų ir moterų ledo ritulio komandos bei šokėjai. Jei sušalote, čia net badmintoną galite pažaisti!
Kauno ledo rūmų nuotr.
Jau kvietėme apžiūrėti keletą su sporto istorija susijusių vietų, bet iš tiesų tokių simbolių Kaune – daugybė, ir vis randasi naujų. Įkvėpimo pergalėse ir sportininkų asmenybėse randa ne vienas menininkas. Štai kad ir neseniai atnaujintas Santakos parkas, kuriame rasite konkurso „Kauno akcentai“ laureato Tado Vosyliaus skulptūrą „Svarstis“. Kiek didesnis nei pusmetrio svarmuo sveria toną – namo nusinešti net nebandykite. Dar vienas T. Vosyliaus darbas geriausiai matomas sukant Pilies žiedu. Skulptorius, siūlydamas šią ratu lekiančių raitelių idėją konkursui „Kauno akcentai“, rašė, kad žiedas neretai primena lenktynių trasą. Tik greičio nedidinkite, sutariame?
Kauno m. savivaldybės archyvo nuotr.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Nacionalinės futbolo akademijos Žaliakalnyje prieigas žymi 2009 m. pastatyta Džiugo Jurkūno skulptūra „Lietuvos futbolininkas“. Eskizą įkvėpė 1934-ųjų Lietuvos spauda, būtent taip tada atrodė jaunieji žaidėjai. Dar vienas futbolistiškas akcentas laukia Jonavos gatvėje. Netoli nuo tos vietos, kur prieš 100 metų buvo atidarytas žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Makabi“ stadionas, 2020 m. atidengta menininko Gedimino Pašvensko skulptūra. Ji atkartoja futbolininko batelį bėgimo stadijoje.
Dar šiek tiek su „Makabi“ susijusios istorijos – Senamiestyje, ant A. Martinaičio dailės mokyklos fasado. XVIII a. menantis simpatiškas senamiesčio pastatas per kelis šimtus metų matė visko, o 1927 m. kovą – ir Lietuvos stalo teniso istorijos pradžią. Pirmąsias varžybas čia organizavo žydų sporto sąjunga „Makabi“ – tai žymi memorialinė lenta ant dailės mokyklos fasado.
Atminimu gali tapti ir… medelis. Praėjus vos dviem savaitėms po to, kai tuomet 15-metė Rūta Meilutytė 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo auksą, jos garbei kauniečiai Laisvės alėjoje, priešais paminklą Vytautui Didžiajam, pasodino liepaitę. Ieškodami jos dirstelėkite žemyn – medelis pažymėtas specialia lentele. Ir nepamirškite iš širdies paploti – juk Rūta šią vasarą pasidabino aukso medaliais Europos ir Pasaulio čempionatuose!
Įdomių ženklų rasite ir Savanorių prospekte. Arvydas Sabonis, Modestas Paulauskas, Tanoka Beardas, Edgaras Ulanovas – tik keletas iš poros dešimčių įvairių kartų žalgiriečių, jau palikusių savo delnų įspaudus vienintelėje Lietuvoje krepšinio šlovės alėjoje. Pirmieji įspaudai prie „McDonald’s“ restorano Savanorių pr. 321 radosi dar 2004 m.
Bene skaudžiausią Kauno istorijos fragmentą, Holokaustą, primena tarptautinės iniciatyvos „Atminimo akmenys“ ženklas Isakui Anolikui. Atminimo akmenų (vok. stolpersteine) idėjos autorius – vokietis menininkas Gunteris Demnigas, visoje Europoje jau paklojęs per 50 tūkst. Holokausto aukoms atminti skirtų simbolių. Vienas iš kelių tokių akmenų Kaune yra netoli velodromo, kuriame treniravosi pirmasis Lietuvos olimpietis I. Anolikas, vėliau nužudytas IX forte.
Nuotr. iš www.nepatoguskinas.lt
Taigi apie tas pirmąsias olimpines. 1924 m. iš Lietuvai debiutinių Paryžiaus olimpinių žaidynių grįžę sportininkai Šančiuose pasodino ąžuoliuką. Po 84 metų šioje vietoje įamžintas medalių neparvežusių, bet kelius ateities kartoms atvėrusių atletų atminimas. Paminklinio akmens A. Juozapavičiaus pr. (prie 87-ojo namo) autorius – Arvydas Rymeikis.
Kaune galima sportuoti bet kuriuo metų ir net paros laiku. Tokios iniciatyvos, kaip „Šešios trim“, žadina mėgstančius sportuoti anksti, o miesto dovana gyventojams, „Judėk sveikai“, kviečia į nemokamas įvairiausių sporto šakų treniruotes. O kur dar kasmetinis Kauno maratonas, visus metus veikianti tinklinio arena „Rio“ su tikru smėliu, naujas tenisininkų rojus „Tennis Space“, dviračiais judėti skatinanti iniciatyva „Like bike“ ir kiekviename parke aptinkami treniruokliai? Svarbiausia – žengti žingsnį iš namų. Ir… pasirūpinti tinkama avalyne bei apranga!
Maršrutą pergalių pėdsakais, kaip ir keliasdešimt kitų iliustruotų gidų po Kauną, rasite www.kaunastika.lt ar PDF formatu šioje nuorodoje. Dar daugiau idėjų pasivaikščiojimams – „Kaunas IN“ turizmo informacijos centre Laisvės al. 36.
