Baigiantis metams džiaugiamės galėdami pristatyti dar vieną „It’s Kaunastic“ serijos iliustruotą Kauno žemėlapį. „Kauno tvirtovė“ papildo seriją, kurioje nuo 2016 m. pasirodė jau daugiau nei dvi dešimtys maršrutų. Vien šiemet pasirodė skandinavų pėdsakams Kaune, gamtai, teatrui dedikuoti leidiniai.

Tai, kas kadaise saugojo nuo priešo, šiandien virto Kauną gaubiančiu praeities sluoksniu, atviru šiuolaikinei kultūrai ir istorijos entuziastams. Karinė tvirtovė Kauną ėmė juosti prieš daugiau nei šimtą metų, nujaučiant Pirmąjį pasaulinį karą. Siekiant apginti vakarinę Rusijos imperijos sieną nuo galimo karo priešų, Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos, atsigręžta į Kauną – bene labiausiai į vakarus nutolusią imperijos vietą.

Dviejų upių santakoje įsikūręs miestas, kuriame kirtosi vandens ir sausumos keliai – juos vėliau papildė svarbios geležinkelio linijos, – turėjo tapti esminiu gynybos tašku. 1879 m. Rusijos imperatorius Aleksandras II patvirtino karinės vadovybės pasiūlymą statyti tvirtovę Kaune.

Visas Kaunas turėjo būti paverstas tvirtove. Ją „pagal planą“ turėjo sudaryti šimtai objektų: patys fortai, baterijos, sandėliai, ligoninės, cerkvės, kareivinės, administraciniai pastatai ir t. t. Pavyzdžiui, vien iki 1891 m. tvirtovės teritorijoje buvo pastatyti 195 mūriniai ir 253 mediniai karinės paskirties pastatai, tvirtovės statybai išleista 11 milijonų rublių. XX a. pradžioje I, II, III, IV, V fortai modernizuoti, sustiprinti betonu.

Visgi prasidėjus konfliktui Kauno tvirtovė griuvo: nors ir moderniausia Rusijos imperijoje, ji pralaužta jau po 11 dienų, nes priešas tiesiog buvo technologiškai pažangesnis. Po karo projektas prarado gynybinę paskirtį, bent keturi fortai liko nebaigti. Tiesa, tvirtovės statiniai kariniams ir teisėsaugos tikslams vėliau naudoti ir Pirmosios Respublikos, ir šalį okupavusių jėgų. Šiandien objektų išlikę apie 250 – tiek Kaune, tiek Kauno rajone.

Didžiausio dėmesio tradiciškai sulaukia esminiai objektai – fortai. Bet pasivaikščioti įdomu visur, kur tik saugu. Taigi naujame „It’s Kaunastic“ žemėlapyje, kurį rengiant talkino Kauno tvirtovės parkas, rasite ir tokius objektus, kaip prašmatnūs komendanto rūmai, ir jam slėptis skirtas bunkeris, ištisų gyvenviečių vystymuisi įtakos turėję kariniai miesteliai, geležinkelio tiltas…

Teklės Ūlos Pužauskaitės iliustruotame maršrute – viso 35 objektai. Popierinį žemėlapį visi norintys pasibaigus karantinui galės pasiimti „Kaunas IN” turizmo informacijos centre Kauno rotušėje, o kol kas kviečiame susipažinti su skaitmenine jo versija čia arba parsisiųsti PDF kopiją čia.

P.S. Spalio mėnesį Kauno tvirtovės fortuose įsikuria ir iki balandžio žiemos miegu miega šikšnosparniai. Penkiuose fortuose šikšnosparnių žiemojimo buveinės saugomos tarptautiniu mastu – I, II, III, IV ir VIII fortai yra įtraukti į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Vienuolikos Lietuvoje aptinkamų rūšių šikšnosparniai įrašyti į šalies Raudonąją knygą – Kauno fortuose iš jų žiemoja net septynių rūšių atstovai. Būkime draugiški gamtai ir laisvalaikio pasivaikščiojimus ar žygius planuokime atsakingai.