Piliakalniai, tai yra, kalvos, ant kurių mūsų protėviai statė medines pilis, ėmė rastis apie 1000 m. pr. m. e., o šiandien yra svarbiausias pagoniškos baltų kultūros palikimas. Kituose kraštuose jie nebuvo taip paplitę – galbūt dėl to, kad tuometiniams gyventojams pakako gamtinių medžiagų mūrinėms pilims statyti. Lietuvoje piliakalnių yra apie tūkstantį, pačiame Kauno mieste – septyni, o rajone – dar pora dešimčių. Paprastai įveikus stačią piliakalnio šlaitą atsiveria įspūdingas vaizdas, tad mankšta garantuota ne tik kojoms, bet ir sielai. Kaune ir aplink jį esančius senosios kultūros paminklus pažinti jums padės specialus Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos parengtas audiogidas, kurį išgirsite nuskaitę QR kodus, esančius šalia piliakalnių, taip pat – mobilioji programėlė ir puslapis 584km.lt, kuriame rasite ir daugiau idėjų savaitgalio išvykoms su istorijos prieskoniu. Metas išsitraukti patogius batus ir kopti! Štai mūsų favoritai.
Palemone esantis Vieškūnų piliakalnis, dar vadinamas Amalių piliakalniu ar Šuneliškių kalnu, atrastas tik 1992 m. Greičiausiai būtent dėl to, kad ilgai buvo nežinomas, tai vienas geriausiai išsilaikiusių piliakalnių Lietuvoje. Jis datuojamas XIV a. antrąja puse. Vienoje iš legendų apie šį piliakalnį teigiama, kad čia sau gyvybę atėmė dvarininko duktė. Tikima, kad čia vaidenasi, girdimas šunų lojimas. Todėl ir Šuneliškės.
Visais metų laikais nuo piliakalnio atsiveria puikus vaizdas į marias, smėlio šlaitus ir Lietuvos baroko perlą – Pažaislio vienuolyną. Šioje atokioje vietoje galima atsipalaiduoti ir įsiklausyti į paukščių čiulbėjimą – juk čia pat ir Lakštingalų slėnis, unikalus gamtos sukurtas kampelis. 1937 m. šalia slėnio apsigyveno poetė Salomėja Nėris, o šiandien galite aplankyti jos memorialinį muziejų. Kitoje pusėje nuo Lakštingalų slėnio – Kauno jachtklubas.
Unseen Pictures / Kaunas IN
Visai netoli Kauno miesto centro esančiuose Aukštuosiuose Šančiuose slepiasi piliakalnis, žinomas ne tik Šančių piliakalnio, bet ir Aukštapilio vardu. Jį gaubiantis Nemuno dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje esantis Aukštųjų Šančių ąžuolynas yra mažesnioji išlikusi Kauną supusios ąžuolų girios dalis. Piliakalnį rasite važiuodami iš K. Baršausko gatvės. Kaip ir daugelį kitų Kauno ir Lietuvos piliakalnių, šį gaubia legendos. Viena jų teigia, kad ant kalno vaidenasi. Kai kas čia yra matęs baltus arklius.
Senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ nariai – romuviai – greta piliakalnio įkūrė šventvietę, 2013 m. priešais jį esančioje aikštelėje įrengtas aukuras. Čia minimos baltiškos šventės, atliekamos įvairios apeigos. Eidami gilyn į ąžuolyną aptiksite ir žaibo pažymėtą Perkūno ąžuolą. Aplink jį „Romuvos“ bendruomenės nariai suformavo paleoastronominį kalendorių. Tai iš akmenų sudėliotas 14 m skersmens apskritimas, turintis 12 sektorių.
Unseen Pictures / Kaunas IN
Napoleono kalnu vadinamas Jiesios arba Pajiesio piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante, Jiesios ir Nemuno santakoje, prie Piliakalnio gatvės, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų. Status, lapuočiais apaugęs piliakalnis – natūrali 63,6 m aukščio kalva. Rudenį, žiemą ir pavasarį, kai medžiai dar smarkiai nesulapoję, nuo piliakalnio atsiveria nuostabi Kauno panorama. Manoma, kad nuo šios kalvos 1812 m. birželį tris dienas ir tris naktis Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną stebėjo imperatorius Napoleonas. Būtent todėl piliakalnis ir vadinamas Napoleono kalnu. Amžininkų prisiminimuose teigiama, kad persikėlimo išvakarėse čia atvykęs karvedys apsivilko pulkininko Mykolo Pongovskio surdutą – ilgaskvernį švarką – ir užsidėjo jo skrybėlę. Išžvalgęs apylinkes Napoleonas liepė ant piliakalnio užtempti patrankas, turėjusias ugnimi dengti per Nemuną besikeliančius pulkus. Visgi to neprireikė, nes armijai nebuvo pasipriešinta.
Unseen Pictures / Kaunas IN
Vilijampolėje, Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, esantis Veršvų, arba Lampėdžių, piliakalnis datuojamas I tūkstm.–XIV a. Archeologų teigimu, čia XIII–XIV a. stovėjusi medinė pilis, kuri buvo sunaikinta kovų su kryžiuočiais metu. Taigi šis piliakalnis svarbus kalbant ir apie Lietuvos valstybės gyvavimo pradžią. Prie piliakalnio tvarkymo ir aktualizavimo daug prisideda vietinė Veršvų bendruomenė. Čia nuolat rengiamos bendruomenės, valstybinės ir tradicinės baltų šventės, į kurias visuomet kviečiami ir miestiečiai bei Kauno svečiai.
Unseen Pictures / Kaunas IN
1379 m. Vygando Marburgiečio kronikose rašoma, kad kryžiuočių ordino maršalas Gotfrydas iš Lindeno, niokodamas Lietuvą, „nusileido pagal Nerį ligi Eigulių“. Tai pirmasis šio vietovardžio paminėjimas. Šiandien Eiguliai – Kauno miesto mikrorajonas, o XIV a. istoriją primena čia besislepiantis piliakalnis. Neries kairiajame krante, netoli dabartinių Eigulių kapinių esantis piliakalnis pasiekiamas iš Jonavos gatvės, pasukus į siaurą Kamajų gatvelę, suradus nedidelį praėjimą bei palypėjus betoniniais laipteliais. Manoma, kad tai šiame piliakalnyje stovėjo Eigulių (Egollen) pilis. Ji kryžiuočių sudeginta 1382 m. birželio 30 d. Yra manančiųjų, kad prie atstatytos Eigulių pilies Vytautas 1390 m. sumušė Skirgailą.
Unseen Pictures / Kaunas IN
Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje, netoli Babtų, stūkso Piepalių piliakalnis. Babtyno, Babcinos, Žemaitkiemio vardais dar vadinamą piliakalnį rasite pakeliui į kultūriniais renginiais garsėjantį Babtyno-Žemaitkiemio dvarą, į šiaurės rytus nuo Piepalių kaimo. Legendos pasakoja, kad piliakalnį švedai supylė kepurėmis – kai kurios istorijų variacijos, tiesa, mini Napoleono laikus. Dar viena legenda – apie du brolius, čia radusius lobį, tačiau susiginčijusius, kuris turėtų atvaryti arklius lobiui išsivežti. Vienas brolių nusikeikė: „Kad jie skradžiai žemėn nueitų“, tad skrynia su lobiu nugarmėjo į Nevėžį. Ant šio, kaip ir daugelio kitų Kauno rajono piliakalnių, kurių čia – 23, kasmet minimos įvairios baltiškos ir krikščioniškos bei valstybinės šventės.
Unseen Pictures / Kaunas IN
Keliaudami panemuniais iš Kauno į Jurbarką, apie 5 km nuo Vilkijos galite aplankyti Pilike ar Linksmuoju kalnu dar vadinamą Ringovės piliakalnį. Tai ankstyvojo feodalizmo laikotarpio archeologijos paminklas. Apie Ringovės piliakalnį sklando ne viena legenda. Pavyzdžiui, pasakojama, kad kadaise su visu vežimu į netoli esantį Šventupį įvirto kunigas. Tiesa, upelis tik po šio įvykio „pakrikštytas“ tokiu vardu, o jo vandenys, teigiama, vartoti ir kaip vaistai. Taip pat rašoma, kad apie 1364 m. piliakalnyje buvo mėginama statyti didžiulę medinę Ringės pilį – vieną iš Nemuno gynybinės linijos grandžių.
Unseen Pictures / Kaunas IN
