Spalvų įvairove ir šešėlių žaismu žavintis ruduo įsibėgėjo – dabar kaip niekad smagu čežinti medžių šakas jau palikusius lapus ir grožėtis atsiveriančiais vaizdais, kuriuos pamiršome per vasarą. O gal niekuomet nebuvome atradę?
Artimiausią laisvą dieną rekomenduojame įsijausti į keliautojo vaidmenį, apsiauti patogius batus, pripildyti termosą gardžia arbata ir patraukti kaunastiškais maršrutais. Gal dar liko neišbandytų iliustruotų gidų, kurių į www.kaunastika.lt jau sukėlėme per tris dešimtis?
O gal norite tiesiog paklaidžioti? Dviejų mūsų bičiulių – fotografo Andriaus Aleksandravičiaus ir gidės Neringos Daniulaitienės – paklausėme, ką gi jie rekomenduotų norintiems atrasti rudenišką Kauno veidą.
A. Aleksandravičius, kurio objektyvas kasdien gaudo kvapą gniaužiančius vaizdus, įdomių maršrutų žino tikrai daugiau už vidutinį miestietį. Rudeniškoms fotosesijoms jis visgi visų pirma rekomenduoja „seną gerą“ Laisvės alėją – tik suskubkite greičiau už tuos, kurie lapus nori sušluoti.
Nuostabių kadrų garantuoja ir vaizdingasis Ąžuolynas nuo pat Parodos g. iki Studentų miestelio. A. Aleksandravičiaus drono kadrus mes net kolekcionuojame…
Gidė Neringa Daniulaitienė, puikiai išmananti literatūrinius – ir tiesiog meninius – Kauno kelius ir takelius, rudenišką pasivaikščiojimą siūlo pradėti nuo E. Ožeškienės gatvės ties Evangelikų reformatų bažnyčia – ar žinote, kad ją, kaip ir Kauno Kristaus prisikėlimo bazliką, projektavo latvių kilmės architektas Karolis Reisonas? Galbūt… bet ar esate atradę prie pat bažnyčios esančius laiptus link Žaliakalnio?
Drąsiai kilkite aukštyn į A. Mackevičiaus gatvę, vedančią link vaizdingojo Pelėdų kalno, atskleidžiančio puikias Kauno panoramas. O pati gražiausia atsiveria iš skulptoriaus J. Zikaro namų-muziejaus terasos. Muziejus ką tik atnaujintas ir laukia svečių.
Netikėtų vaizdų apstu ir grįžus nuo kalno į Kauno centrą. N. Daniulaitienė išduoda, kad mėgsta vesti keliautojus į Lietuvos radijo pastato kiemą S. Daukanto gatvėje: „Kol nieko neišdygo vietoj „Merkurijaus“, atsiveria milijono vertas vaizdas į „Pažangos“ rūmus ir Pienocentro rūmus, labai graži perspektyva.“
Dar viena stotelė rudenėtojams – Panemunės tiltas, nuo jo kurio atsiveria rudens grožis, sėkmės atveju praturtinamas ir ilgesingu traukinio dundėjimu. Kaip ir A. Aleksandravičius, N. Daniulaitienė pataria nepamiršti tokių vasarą pamėgtų vietų, kaip Kauno marios ir jų apylinkės. Pavyzdžiui, tas pats Pažaislis nuo Girionių rudenį dar gražesnis. Paveikslo vertas!
Paskutinės rekomendacijos šį spalį tebūnie nuo mūsų kolektyvo. Pirmiausiai tai – kiemas Laisvės alėjoje, kuriame telpa ne tik gotikinė Šv. Gertrūdos bažnytėlė ir įspūdinga žvakių šventovė joje, bet ir spalvą diriguojama metų laikų keičianti mūrinė siena. Lyg gyvas atvirukas – ar dar vienas įspūdingas Kauno paveikslas.