lt
2021-01-11 į sąrašą

Sausio 13-oji Kaune ir Kauno rajone (įvykiai ir objektai)

Kaunas buvo tas miestas, kuris teikė visą informaciją per radiją ir televiziją, kai transliacijos iš Vilniaus nutrūko.

1990 m. kovo 11 d., po beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos, Lietuva atkūrė nepriklausomybę. SSRS vadovybė prieštaravo tokiam, jos idealistinės santvarkos įvaizdį griaunančiam, žingsniui.

Kylanti įtampa karščiausią tašką pasiekė 1991 m. sausį, kai komunistinės valstybės ginkluotosios pajėgos užėmė svarbiausius Lietuvos objektus: Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės, Spaudos rūmus, Radijo ir televizijos pastatus, Televizijos bokštą. Lietuvos Krašto apsauga dar tik kūrėsi, todėl esminę gynybos poziciją savo pačių iniciatyva užėmė jos atstovai: savanoriai, pasieniečiai, Krašto apsaugos departamento mokomasis junginys ir šauliai.

Kauno reikšmė valstybingumo išsaugojimui taip pat buvo didelė. Čia ne tik buvo saugomi svarbūs strateginiai objektai – Sitkūnų radijo stotis, Juragių radijo ir televizijos retransliacijos stotis, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kauno miesto savivaldybė, Kryžių kalnelis, Kauno radijas ir televizija, telekomas ir kiti – bet Kaune būrėsi ir didelė dalis savanorių, kurie ne tik gynė minėtus objektus, bet vyko ir į Vilnių. Kaunas buvo ir tas miestas, kuris teikė visą informaciją per radiją ir televiziją, kai transliacijos iš Vilniaus nutrūko.

1991 01 13. Kauno televizija 51991 01 13. Kauno televizija 41991 01 13. Kauno televizija 31991 01 13. Kauno televizija 2

1991 01 13. Kauno televizija 1

Minia prie Lietuvos radijo ir televizijos Kauno skyriaus (S. Daukanto g. 28A). 1991 01 12-13. Romualdo Požerskio fotografijos

1991 m. sausio 13 d. Sovietų desantininkams užgrobus Vilniaus televizijos bokštą, naktį 2 val. 5 min. transliacija nutrūko, o jau po 5 min. atsirado vaizdas iš Lietuvos radijo ir televizijos Kauno skyriaus (S. Daukanto g. 28A). Pirmasis ekrane pasirodė tą vakarą budėjęs radijo žurnalistas Modestas Patašius, vėliau prie jo prisijungė Raimundas Yla, Vidas Mačiulis, Vytautas Andrejaitis, televizijos Kauno skyriui vadovavęs Raimundas Šeštakauskas.

Susijaudinęs Modestas Patašius kalbėjo: „Kiek įmanoma, ginkimės jėga. Taikaus pasipriešinimo laikas baigėsi – prieš mus pačius panaudota jėga. Čia mūsų žemė, čia mes šeimininkai, jeigu reikės, mes čia ir mirsime”. Kad būtų užtikrinta transliacija, budėjo Kauno gyventojai ir Krašto apsaugos departamento Kauno zonos skyriaus savanoriai. Nuo 1991 m. sausio 30 d. objektai buvo sustiprinti ginkluota apsauga, kurią vykdyti buvo pavesta policijai.

Taip pat, 3 val. 20 min., prabilo ir Sitkūnų radijo perdavimo stotis Kauno rajone. Žurnalistė Jolanta Šarpnickienė ištarė žodžius: „Kalba Kauno radiofonas, paskutinė veikianti Lietuvos radijo stotis“. Ji eteryje be pertraukos išbuvo 7 valandas.

Radijo stotis Sitkūnuose ypatinga architektūriniu ir istoriniu požiūriais. Dar nuo XX a. 4 deš. pradžios planuotą funkcionalistinį-modernistinį kompleksą suplanavo vienas perspektyviausių tuometinės jaunosios kartos architektų Jonas Kova-Kovalskis. Kaip tinklapyje autc.lt rašo dr. Paulius Tautvydas Laurinaitis, taip ir nepradėjusi veikti radijo stotis buvo apgriauta 1944 m. besitraukiančios vokiečių kariuomenės ir pradėjo funkcionuoti tik 1950 m.: „Sovietmečiu stoties galingumas buvo vis didinamas, o po 1991-ųjų sausio įvykių metu stotis pusmečiui tapo vienu svarbiausių Lietuvos ryšio su pasauliu mazgu: lemtingomis dienomis stoties sargyboje stovėjo tūkstančiai žmonių. Mažėjant trumpųjų ir viduriniųjų radijo bangų transliacijos poreikiui, 2009 m. buvo nutraukta Lietuvos radijo transliacija viduriniosiomis bangomis, o stotis savo darbą galutinai baigė 2017 m.“

Viena iš svarbesnių vietų buvo ir Kauno miesto tarybos būstinė iš kurios buvo koordinuojama visa Kauno miesto apsauga ypatingomis sąlygomis. Čia buvo Krašto apsaugos departamento zonos Kauno skyriaus savanorių štabas saugojęs savivaldybę ir koordinavęs savanorių veiksmus vykdant svarbių objektų apsaugą. Budėjo deputatai, savanoriai ir Kauno gyventojai išorėje.

Tuo tarpu pirmąjį išpuolį galima sieti su Kryžių kalneliu prie Kauno tvirtovės VI forto (K. Baršausko g. 101). 1990 m. pradėti statyti pirmieji kryžiai atminimui tų, kurie žuvo ar nukentėjo nuo Sovietų okupacijos. Kryžiai pastatyti įvairiomis intencijomis kauniečių iniciatyva. 1990 m. gruodžio mėn. vienas kryžius buvo nupjautas ir pavogtas. Dėl to buvo priimtas sprendimas saugoti Kryžių kalnelį. Šią apsaugą nuo 1990 m. gruodžio vykdė Krašto apsaugos departamento Kauno zonos skyriaus savanoriai ir Sąjūdžio žaliaraiščiai. Sausio įvykių dienomis čia rinkosi Kauno miesto gyventojai ir budėjo, saugodami pastatytus kryžius.

Dar beatsikurianti Lietuvos kariuomenė taip pat suvaidino savo vaidmenį. 1990 m. gruodžio 20 d. buvusioje SDAALR (Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti) vairuotojų mokykloje S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje pradėjo veikti Karininkų kursai. 1991 m. sausio 2 d. į pirmąsias mokslo studijas susirinko 72 klausytojai, tačiau kursai truko neilgai. Sausio 9 d. kursų klausytojai išvyko į Vilnių ginti Aukščiausiosios Tarybos. Sausio 11 d. jie prisiekė ginti Parlamentą ir Nepriklausomybę. Tuo metu Karininkų kursų patalpas Kaune užėmė sovietiniai desantininkai.

Svarbių saugomų objektų mūsų mieste bei jį supančiame rajone buvo ir daugiau. Žaliakalnyje iš sausio 12 į 13 d. žmonės rinkosi prie tuometinio Kauno radijo ir televizijos perdavimo centro Vaižganto g. 13. Tai simbolinė vieta – būtent iš jos 1926 m. nuskambėjo pirmasis Lietuvos radijo šaukinys „Alio, alio. Kalba Kaunas, Lietuva“.

1991 01 15. Kauno televizija 1

1991 01 15. Kauno televizija 5

Užėmus pastatus Vilniuje, televizijos transliacija vyko iš Lietuvos radijo ir televizijos Kauno skyriaus (S. Daukanto g. 28A). 1991 01 15. Romualdo Požerskio fotografijos

1991 01 16. Tito Masiulio laidotuves Kaune 11991 01 16. Tito Masiulio laidotuves Kaune 4

1991 01 16. Tito Masiulio laidotuves Kaune 6

Kaunietis Titas Masiulis, žuvęs Sausio įvykių metu, iškilmingai pašarvotas Vytauto Didžiojo karo muziejuje. 1991 01 16. Romualdo Požerskio fotografijos

Parengta pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus informaciją

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis