Čia buvo kalbama ne tik apie išskirtinę Kauno modernizmo architektūrą, bet ir apie tai, kaip šis kultūrinis paveldas gali tapti atspirties tašku diskusijoms apie tvarią, įtraukiančią miesto turizmo ateitį. Aptariant turizmo tendencijas ir interaktyviai dalijantis bendradarbiavimo idėjomis, renginys tapo erdve, kurioje dalyviai keitėsi įžvalgomis, iššūkiais ir gerosiomis praktikomis.
Renginį šiltu pasveikinimo žodžiu pradėjo LASS (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga) direktorė Jolanta Kručkauskaitė, trumpai papasakojusi apie centro misiją ir unikalų pojūčių turizmo projektą „NeRegĖjimo galia“, kuris per neregių vedamas ekskursijas siekia suartinti skirtingas visuomenės grupes ir didinti jų tarpusavio supratimą.
Turizmo iššūkiai ir galimybės Europoje – Kauno vizija
Susitikimą tęsė „Kaunas IN“ Turizmo ir rinkodaros skyriaus vadovė Agnė Kriaučiūnienė. Savo pranešime ji pasidžiaugė, kad praėjus metams po Kauno modernizmo įtraukimo į UNESCO paveldo sąrašą, Kaunas ir toliau sulaukia tarptautinio pripažinimo – prieš savaitę Dubline vykusiuose Europos kultūrinio turizmo tinklo (ECTN) apdovanojimuose Kauno modernizmo architektūros prieinamumo iniciatyvoms buvo skirta antroji vieta.
A. Kriaučiūnienė plačiau aptarė prieinamumo idėją ir jos svarbą tiek Kauno, tiek Europos kontekste. Ji pabrėžė, kad miesto siekis kurti tvarų, decentralizuotą turizmą apima ir poreikį į Kauno turizmo žemėlapį įtraukti kuo daugiau miesto mikrorajonų, jų objektus ir patirtis bei užtikrinti tokią pasiūlą, kuri leistų miesto svečiams praleisti čia kuo daugiau kokybiško laiko.
Savo pranešime A. Kriaučiūnienė taip pat aptarė esmines turizmo tendencijas Europoje ir jų poveikį Kaunui. Ji paminėjo turizmo sezono ilgėjimą, „šaltostogų“ (angl. „coolcationing“) bangą, pandemijos paskatintas „keršto keliones“ bei populiarėjantį „Instagramo turizmą“, diktuojantį kelionių madas ir keliantį įvairių iššūkių vietos bendruomenėms. Nors Kaunas susiduria ne su visais globaliais iššūkiais, formuojant Kauno turizmo strategiją ateityje jau dabar verta galvoti, kokius keliautojus norima pakviesti į Kauną.
UNESCO titulas – kas toliau
Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas savo pranešime „Tarpukario paveldas Kaune: Nuo Europos paveldo ženklo iki UNESCO“ išsamiai nagrinėjo UNESCO statuso kontekstą ir dar neišnaudotas modernizmo paveldo galimybes. Viena jų – modernistinės architektūros įkvėpta atributika, kuriai, anot Rimo, verta skirti daugiau dėmesio, kad lankytojai galėtų parsivežti dalelę Kauno į savo namus. Taip pat buvo pristatyta svetainė modernist.kaunas.lt, kurioje lankytojai ras ne tik atsakymus į klausimus apie Kauno modernizmo paveldą, bet ir išsamią informaciją apie miesto architektūrą, paveldo apsaugą bei vykdomus projektus. Svetainėje pateikiama ir 400 puslapių apimties UNESCO paraiška, suteikianti vertingos medžiagos tiek miesto gyventojams, tiek svečiams.
Pokalbis apie ateitį: turizmo ekosistemos bendradarbiavimas
Paskutinę mokymų dalį vedė sisteminių pokyčių fasilitatorės Lina Šleinotaitė-Kalėdė ir jos kolegė Gabrielė Pimpytė, kurios renginio dalyvius pakvietė ieškoti bendrų sąlyčio taškų ir sinergijų. Dalyviai buvo skatinami apmąstyti, kaip kiekvienas prisideda prie turizmo ekosistemos gyvybingumo ir tvarios sektoriaus plėtros.
Diskusijoje dalyvavo daugiau nei 40 atstovų iš muziejų, viešbučių, restoranų, gidai, kultūros sektoriaus, Kauno miesto savivaldybės, bibliotekų ir švietimo įstaigų, aptarę savo pozicijas šioje sistemoje, iššūkius bei bendradarbiavimo galimybes. Tikimasi, kad šios diskusijos metu užsimezgęs bendradarbiavimo tonas taps ateities iniciatyvų pagrindu, leisiančiu Kauno turizmo sektoriaus atstovams atrasti naujas, netikėtas bendradarbiavimo formas bei toliau stiprinti ryšius „Kaunas IN“ organizuojamuose mokymuose ir susitikimuose.
Visos nuotraukos – Jono Petronio.
