Artėjant Vėlinėms kasmet planuojame keliones į kapines visoje Lietuvoje – dažna šeima aplanko ir po kelias savo artimųjų amžino poilsio vietas. Bet ar kada buvote kapinėse tam, kad pasidomėtumėte, kokie žmonės jose palaidoti, kuriuo metu, kaip atrodo antkapiniai paminklai?
Jei Lietuvoje toks turizmas dar tik skinasi kelius, pasaulyje tai nieko nestebina. Štai Paryžiuje bet kuriuo metų laiku tūkstančiai lanko tokių garsenybių, kaip Oscaras Wilde’as, Edith Piaf ar Jimas Morrisonas, kapus. Ir Kaune yra tokia vieta, vos 9 ha plote talpinanti poros šimtų Lietuvai nusipelniusių asmenybių amžinojo poilsio vietas – tai Petrašiūnų kapinės.
Donato Savicko nuotr.
Sklypas šioms kapinėms paskirtas dar 1939 m., bet okupantai sudrumstė teritorijos ramybę. 1941 m. čia užkasti politinių kalinių palaikai, dabar šią vietą žymi kryžius. Aktyviau kapinės imtos naudoti po 1959 m., kai į jas perkelta dalis kapų iš Kauno centrinių kapinių (dab. Ramybės parkas) ir Vilijampolės. Atkūrus Nepriklausomybę perlaidotas ne vienas išeivis. Literatų, politikų, meno, sporto žmonių amžinojo poilsio vietas dažnai žymi vaizdingos antkapinės skulptūros (ne vienos autoriai – tokios garsenybės, kaip Leonas Strioga ar Stasys Žirgulis). Galima surengti net kelis teminius pasivaikščiojimus – galbūt šis straipsnis pametės idėjų popietės išvykai?
Nuo šiuolaikinės lietuvių kalbos pradininkų, kalbininkų Kazimiero Būgos ir Jono Jablonskio, iki dar visai neseniai savo kūrybiškai ironiška plunksna džiuginusio poeto Kęstučio Navako – Petrašiūnų kapinėse ilsisi daugiau žodžio meistrų, nei galėtų tilpti į privalomąją programą vidurinėje mokykloje.
Nusprendę literatūros pamoką perkelti į kapines aplankysite keturvėjininko Kazio Binkio, „pusės“ Lazdynų Pelėdos, arba Marijos Lastauskienės, literatūrinius šeštadienius savo modernistinės architektūros namuose rengusios Sofijos Čiurlionienės, taip pat Broniaus Jauniškio, Petro Mašioto, Bernardo Brazdžionio, Juozo Grušo kapus. Čia ilsisi ir poetė Salomėja Nėris, perlaidota iš karo muziejaus sodelio. Beje, netoli ir taip pat poeziją rašiusio kunigo Ričardo Mikutavičiaus, dalyvavusio poetės perlaidojime, kapas.
Nė vienas Lietuvos Prezidentų nepalaidotas Petrašiūnuose – prezidentinis panteonas planuojamas Antakalnio kapinėse Vilniuje. Kol kas A. Smetonos kapas – JAV, K. Grinius perlaidotas prie Marijampolės, o A. Stulginskis ilsisi Panemunės kapinėse. Visgi mūsų aprašomose kapinėse – ne vieno Lietuvai itin nusipelniusio asmens amžinojo poilsio vieta, per valstybines šventes lankoma ne tik šeimos narių.
Pirmiausia tai Vasario 16-osios signatarai Petras Klimas, Steponas Kairys, Saliamonas Banaitis. Kapinėse ilsisi ir tarpukariu kariuomenei vadovavęs Stasys Raštikis. Kasmet Kovo 11-osios išvakarėse organizuotai pagerbiami čia ir kitur Kaune palaidoti Kovo 11-osios akto signatarai. Petrašiūnuose ilsisi ir Sausio 13-ąją už Lietuvą žuvęs Titas Masiulis.
Simboliška, kad čia palaidotas Mykolas Sleževičius – Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas. Tai jo sprendimu 1919 m. valdžia perkelta į Kauną ir jis tapo laikinąja sostine.
Lyg niekuomet nesibaigiantis pleneras – taip poetiškai būtų galima pristatyti tapytojų, grafikų, skulptorių kapų gausą Petrašiūnuose. Ne vienas jų dėstė ar studijavo Kauno meno mokykloje ant Pelėdų kalno, visi savo darbuose vienaip ar kitaip įamžino ar jais puošė Kauną. Nuo Petro Kalpoko ir jam antkapinį paminklą kūrusio sūnaus Rimto iki per anksti pasitraukusių Marcės Katiliūtės ir Juozo Zikaro, nuo Kajetono Sklėriaus iki Liudo Truikio… Pasirinkus vaikščioti meno žmonių takais pravartu ekskursiją pratęsti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje ar viename jo padalinių.
Muzikų draugija – irgi didelė bei skambi. Nuo su sovietų okupacija nesusitaikiusio kompozitoriaus Juozo Gruodžio ir jo kolegos Stasio Šimkaus, daugelį metų Kauno karilionu skambinusio Viktoro Kuprevičiaus iki operos žvaigždžių, tarp kurių Adelė Galaunienė (šalia – meno pasauliui atstovaujantis jos vyras Paulius Galaunė) ir Liudo Truikio gyvenimo bendražygė Marijona Rakauskaitė. Šios dvi moterys svarbios ir pasakojant apie teatro asmenybių atminimą. Nuo lietuviško teatro pirmeivio Antano Sutkaus iki tokių scenos mohikanų, kaip Gražina Balandytė ar Leonardas Zelčius ir jo sutuoktinė Danutė Juronytė – yra kam padėti gėlių, jei mėgstate lankytis spektakliuose.
Nuo ne tik Šančių paštą, bet ir istorinę Baltarusijos vėliavą sukūrusio Klaudijaus Duž-Dušausko iki ikoninių pastatų autorių Vladimiro Dubeneckio ir Vytauto Landsbergio-Žemkalnio – Petrašiūnuose ilsisi ne vieno Laikinąją sostinę kūrusio architekto sielos. Ne tik architektų – čia yra ir art deco baldus kūrusio talento Jono Prapuolenio kapas. Na, o šiuolaikinės architektūros kūrėjas Algimantas Kančas palaidotas šalia savo senelio dramaturgo J. Grušo.
Bene žymiausia pasaulyje Petrašiūnuose palaidota mokslininkė – Birutė Marija Gimbutienė. Iš Lietuvos kilusi, JAV gyvenusi archeologė ir antropologė – archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras. Būtent jos vardu pavadintoje gatvėje ir yra įsikūrusios Petrašiūnų kapinės.
Kauno centre esančius savo vardo gimdymo namus įsteigęs Pranas Mažylis, VDU profesorius, irgi čia palaidotas. Tarp kitų mokslininkų – garsiojo Adolfo Šapokos mokytojas Ignas Jonynas, legendinis fizikas Kazimieras Baršauskas, kiek vyresnis jo kolega, meteorologijos ir geofizikos pradininkas Kazys Sleževičius, taip pat ir Kauno klinikų iniciatorius Vladas Lašas.
Pastaraisiais metais Petrašiūnuose palaidotos tokios asmenybės, kaip filosofas Leonidas Donskis, muziejininkas Osvaldas Daugelis. Tarp įdomesnių antkapių – futbolo bateliai, skirti šios sporto šakos meistrui Henrikui Markevičiui. Yra ir atminimo ženklų kalnuose žuvusiems alpinistams, lakūnams. Pastaraisiais metais šiose kapinėse laidojama tik šeimos kapuose ar itin nusipelniusius Lietuvai asmenis, tiesa, čia yra G. Natkevičiaus suprojektuotas kolumbariumas urnoms, kuriame laidojimas kol kas neribojamas.