Sausio 27 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visus Lietuvos gyventojus prisidėti prie pasaulinės akcijos #MesPrisimename (#WeRemember) ir prisiminti Holokausto metu sunaikintas Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenes, išgyvenusius asmenis ir jų gelbėtojus.
Kaune turtingą žydų kultūrą, paveldą, taip pat ir juodžiausius istorijos puslapius mena ne viena vieta. Dalis sulaistytos žmonių krauju, kitos spinduliuoja viltį ir šviesą. Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga kviečiame bent mintimis – o aplinkybėms leidus, ir gyvai – aplankyti kai kurias jų.
1933-aisiais Kaune gyveno apie 37 tūkst. žydų – tai beveik trečdalis miestiečių. Vos 3 000 išgyveno Holokaustą. 1941 m. rugpjūčio 15 d., praėjus porai mėnesių po pogromo, per kurį nužudyta beveik 3 000 žmonių, spygliuota viela aptvertoje ir getu paverstoje teritorijoje Vilijampolėje, arba Slabadoje, žydai gyveno ne vieną šimtmetį. Apie 10 tūkstančių geto kalinių 1941 m. spalio 29 d. nužudyti IX forte. 1943 m. rudenį Kauno getas paverstas koncentracijos stovykla. 1944 m. kovo 27–28 d. Kauno gete įvykdyta „vaikų akcija“, per kurią buvo sunaikinta per 1 000 vaikų ir senelių. Kauno getą likviduoti imta 1944 m. liepą – dalis žydų buvo išvežti į koncentracijos stovyklas, kiti, padegus geto namus, nušauti. Kauno getas buvo vienas ilgiausiai veikusių Europoje, taip pat – labiausiai fotografuotas ir kitaip dokumentuotas. Per trejus metus iš jo pabėgo apie 500 kalinių.
Kauno getas. Čia kalėjusios Esther Lurie piešinys.
Pro Kauno geto vartus į darbus vykdavo kalinių brigados. Prie vartų įkurtas ir svarbiausias gete Darbo skyrius, priimdavęs okupacinės valdžios užsakymus darbo jėgai ir paskirstydavęs darbus kaliniams. Menininkas, „Kiemo galerijos“ (apie ją skaitykite žemiau) įkūrėjas Vytenis Jakas 2018 m. prie geto vartų, ant Darbo skyriaus pastato fasado, įgyvendino projektą „Degantys akmenys“. Veidrodžių šukės, kuriomis dekoruotas apleistas namas, simbolizuoja gete dužusius gyvenimus, o ryškios instaliacijos spalvos įkvepia vilties ir kviečia bendruomenę burtis.
V. Jako instaliacija. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos nuotr.
1941 m. birželio 30 d. VII fortas tapo pirmąja koncentracijos stovykla nacių okupuotose teritorijose. Nuo tada iki 1941 m. rugpjūčio 10 d. čia nužudyta apie 5 000 žmonių, daugiausia – Kaune gyvenusių žydų. Sovietų okupacijos metais masiniai kapai buvo apleisti ir neprižiūrimi.
Šiuo metu VII forte veikia privati į mokslo edukaciją orientuota iniciatyva. 2016-aisiais čia atidengtas memorialas Holokausto aukoms atminti.
Memorialas VII forte. Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Netoli Šilainių stūksantis Alfonso Vincento Ambraziūno, Gedimino Baravyko ir Vytauto Vieliaus sukurtas monumentas žymi vieną labiausiai krauju sulaistytų Kauno vietų. Caro laikais statyto tvirtovės komplekso dalyje, IX forte, veikė sunkiųjų darbų kalėjimas, vėliau čia buvo nužudyti tūkstančiai žydų. Jau daugiau nei pusšimtį metų čia veikia muziejus.
IX fortas. Unseen Pictures / Kaunas IN nuotr.
Siaurame žemės lopinėlyje tarp Aleksoto šlaito ir bendrovės „Kauno grūdai“ teritorijos įspraustos kapinės – vienintelės šiuo metu veikiančios žydų kapinės Kaune. Į jas perkelta dalis palaikų iš Vilijampolės geto kapinių.
Foto: Vilensija - Own work, CC BY-SA 3.0
1940 m. birželį Nyderlandų garbės konsulo pareigas Kaune pradėjęs eiti verslininkas Jan Zwartendijk (1896–1976) netrukus po to, pasigaminęs guminį antspaudą, ėmė išdavinėti leidimus vykti į Nyderlandams pavaldžias Kiurasao bei Surinamo salas.
Priešais Laisvės al. 29, kur buvo Zwartendijko biuras ir konsulatas, 2018 m. birželį Nyderlandų karalius Willemas Alexanderis ir Zwartendijko vaikai, dalyvaujant ir Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei bei šimtams susidomėjusių kauniečių bei miesto svečių, atidarė olandų menininkės Giny Vos sukurtą memorialą – šviesos instaliaciją. Į akis nekrintanti, virš Laisvės alėjos pakibusi konstrukcija simbolizuoja nuo Holokausto išgelbėtas gyvybes bei viltį.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
1939 m. pastatytą švietimo ministro Juozo Tonkūno vilą išgarsino čia veikęs Japonijos imperijos konsulatas, kuriame darbavosi šio žemėlapio herojus Chiune Sugihara. Tai čia jis ranka pasirašė galybę tranzito vizų, išgelbėjusių tūkstančius žydų gyvybių. Nuo 2000 m. vila žinoma kaip Sugiharos namai, nedidelis, bet ypač turtingas ir turiningas muziejus, kurį per metus aplanko keliolika tūkstančių turistų iš Japonijos ir kitur. Čia veikia ir fondas „Diplomatai už gyvybę“.
Nėra tikslių įrodymų, ar J. Zwartendijk ir Ch. Sugihara buvo susitikę, bet vienu ar kitu būdu konsulai suderino savo veiksmus.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Uždarius Japonijos konsulatą, prieš išvykdamas į užsienį Sugihara su šeima apsistojo – ir vizas toliau išdavinėjo – „Metropolio“ viešbutyje, kuris veikia ir šiandien. 2015 m. ant viešbučio fasado atidengta memorialinė lenta. 2020 m. atidengtas trijų metrų aukščio skulptoriaus Martyno Gaubo kūrinys „Čiunei Sugiharai atminti“ vaizduojamos ratu į dangų besiveržiančios origami formos gervės.
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Prieš daugiau nei dešimtmetį į namą šiame kieme atsikraustęs aukščiau minėtas kūrėjas Vytenis Jakas pastebėjo, kad kaimynai susvetimėję ir pamiršę bendrą kiemo praeitį. Čia gyvenusių žydų šeimų nuotraukas ėmęs perkėlinėti ant sienų V. Jakas sulaukė didelio palaikymo. Kieme vienas po kito randasi ir kiti objektai, savo pėdsakus palieka vis nauji menininkai, čia vyksta kaimynų šventės, nuolat užsuka turistai. Tik nepamirškite, kad čia gyvena žmonės, kurie turi teisę į ramybę.
Ievos Ordienės nuotr.
Luko Mykolaičio nuotr.
Daugiau vietų, objektų ir istorijų, primenančių turtingą ir įvairialypę Kauo praeitį, rasite mūsų išleistuose „It’s Kaunastic“ žemėlapiuose „Litvakų peizažas“, „Vilijampolės litvakai“, „Sugiharos keliu“. Kviečiame tyrinėti skaitmeninius maršrutus ar parsisiųsti PDF kopijas.
