Kas galėjo pamanyti, kad prigesinta tinko pilkuma vieną dieną į Kauną trauks turistus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio šalių, įkvėps menininkus kurti ir taps miesto vizitine kortele? Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda bei „Kaunas IN“ kviečia susipažinti su Kauno modernizmu – architektūros stiliumi, užgimusiu tarpukariu ir suteikusiu miestui išskirtinį veidą.
„Keliauk Lietuvoje“ komanda, šiemet prekės ženklo „Real is Beautiful“ kampaniją, besisukančią aplink unikalias, tik Lietuvai būdingas spalvas, šiandien dalijasi vaizdo klipu apie jau trečiąją spalvą – Kauno modernizmo pilkumą, ne tik atspindinčią tarpukario pastatams būdingą granitinio tinko spalvą, bet ir simbolizuojančią miesto kūrybinį potencialą. Vaizdo klipe pasakojama ne tik miesto architektūros, bet ir trijų ja besižavinčių herojų istorijos. Ar atpažįstate?
Modernizmo idėjos Lietuvoje išplito po Pirmojo pasaulinio karo ir labiausiai paveikė tuo metu laikinąja sostine tapusį Kauną. Užsienio šalyse ir Lietuvoje mokslus baigę lietuvių architektai derindami Europos miestuose vyravusias tendencijas ir lietuviškąją architektūros tradiciją, miestui padovanojo per 6000 pastatų, kuriuos apžiūrėti galima lig šiol. Dauguma jų pasižymi tinku dengtais fasadais, lenktomis formomis, minimalistiniais sprendimais ir didelėmis, šviesiomis erdvėmis.
„Kurdami Lietuvos spalvų kampaniją galvojome apie tai, kas mums patiems yra lietuviška ir kas gali patraukti užsienio turistų dėmesį. Kauno modernizmas ir jį žyminti pilka spalva be didelių dvejonių papuolė į mūsų sąrašą, nes kartu atspindi ir Lietuvos istorijos vingius, ir kūrybinę lietuvių energiją, ir be abejo – atvirumą idėjoms bei sąveiką su pasauliu“, – sako „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros poskyrio vadovė Inga Valentonienė.
Kauno centrinis paštas. A. Aksandravičiaus nuotr. / UNESCO
„Keliauk Lietuvoje“ atstovei antrina ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ koordinatorius istorikas, paveldosaugininkas Žilvinas Rinkšelis. Pasak jo, modernizmo architektūra iš esmės formuoja Kauno veidą ir išskiria jį iš kitų.
„Ne kartą iš užsienio svečių teko girdėti, kad Kauno nesumaišysi su kitais Lietuvos miestais. Žinoma, panašių pastatų, jų formų, detalių ir kitų akcentų galima pamatyti visame pasaulyje ir kitose Lietuvos vietose, nes modernizmas pasireiškė visur. Iš to mes galime matyti, kokios Europos šalys, kuriose mokėsi mūsų architektai, darė kultūrinę ir vizualinę įtaką Lietuvoje projektuotiems pastatams. Ir tai yra tai, kas mus jungia su kitais“, – sako Ž. Rinkšelis.
Vis tik, istorikas akcentuoja, kad po Pirmojo pasaulinio karo susikūrusi jauna, nepriklausoma Lietuva siekė ne tik modernizuotis, bet ir pristatyti pasauliui savitą tautinę kultūrą, todėl architektūroje kurį laiką buvo bandoma sukurti taip vadinamą „tautinį stilių“. Vėliau apsiribota subtilesniais dekoro ar puošybos elementais, kuriuos vis dar galima patyrinėti Kaune.
Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika. R. Andrulienės nuotr.
Pasak Ž. Rinkšelio, ryškiausi objektai, kuriuose atsispindi tautinės detalės – Kauno centrinio pašto operacijų salė ir grindys, Karininkų ramovės Vytauto menė ir Prezidento kambarys. Gausybė mažesnių pavyzdžių gali būti sutinkami įvairiuose durų, turėklų, grindų raštų ir kitų dizaino elementų dekore ir ornamentuose.
Istorikas teigia, kad Kaunas yra gyvas muziejus su tūkstančiais modernizmo objektų po atviru dangumi. Pasak jo, kiekvienas jų įdomus ne tik architektūrine bet ir istorine prasme. Visuomeniniai pastatai dažnai žymi svarbius politinės arba valstybingumo istorijos aspektus, o privatūs – asmenines to meto kasdienybės istorijas.
Štai gydytojo P. Gudavičiaus name Gedimino gatvėje buvo restauruotas jaunų verslininkų K. Banio ir P. Gaidamavičiaus įsigytas butas. Atliekant darbus atidengtos vertingos originalios detalės, todėl objektas iki šiol alsuoja tarpukario autentika. Jauni verslininkai nepabūgo imtis ir dar vieno projekto – M. Posvianskio ir H. Kliso name, Vytauto prospekte, įsikūrusio buto, pasižyminčio išraiškingu art deco stiliumi, restauravimo darbų. 2017 m. šiame name verslininkai prikėlė laikmečio dvasią ir ėmė organizuoti privačias ekskursijas, o 2018 m. į butą įsileido serialo „Černobylis“ filmavimo komandą.
Gedimino g. 48. Karolio Banio nuotr.
Kitas neįkainojamas statinys - kiek vėlesniu laikotarpiu, prieš pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui, Kaune pastatyta J. Tonkūno vila. Karo metais vila tapo Japonijos konsulatu, kuriame dirbo ir vicekonsulas Č. Sugihara. Šis japonų diplomatas be valdžios palaiminimo daugiau nei 6000 nuo karo baisumų sprunkančių žydų išdavė tranzitines Japonijos vizas ir taip išgelbėjo tūkstančius gyvybių. Vaižganto gatvėje įsikūrusio pastato slenksčius tuo metu kasdien peržengdavo daugiau nei šimtas karo pabėgėlių.
Akį be abejonės traukia ir K. Donelaičio gatvėje įsikūręs J. ir A. Iljinų namas. Nors istoriškai šis pastatas didelės reikšmės neturėjo, architektūriškai jis ir šiandien stebina praeivius. Ne per seniausiai renovuotas pastatas pasižymi neįprasta langų kompozicija, įspūdinga laiptine ir išlaikytu art deco interjeru.
J. ir A. Iljinų namas. Lauros Žičkutės nuotr.
„Modernizmas ateičiai“ koordinatorius Ž. Rinkšelis vardija ir kitus dėmesio vertus, nors ir mažiau žinomus tarpukario architektūros pavyzdžius: Šventojo sosto atstovybe turėjusią tapti Vatikano nunciatūrą, kuriai vėliau teko vaikų ligoninės vaidmuo, o dabar ji – Kauno menininkų namai, Žemės banką, kultūros židiniu tapusią Karininkų ramovę, veikiančius Žaliakalnio ir Aleksoto funikulierius, ant kalvos išsistiebusią Prisikėlimo baziliką su 63 m aukščio bokštu ir baigiamą restauruoti kino teatrą „Romuva“ – ir džiaugiasi, kad tarpukario architektūra įkvepia šiuolaikinę kūrėjų kartą ir taip atgimsta antram gyvenimui.
Žaliakalnio funikulierius. E. Žalnerauskaitės-Aužbikavičienės nuotr.
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ragina keliauti atsakingai ir paisyti Vyriausybės rekomendacijų – dėvėti apsaugines kaukes, laikytis higienos etiketo bei saugaus atstumo.
„Keliauk Lietuvoje“ inf.
